Architektų užmojai platūs: grakštūs siluetai, žaižaruojantys fasadai, terasos su sodais.
Jeano Nouvelio suprojektuotų 175 ir 115 metrų aukščio dvynių statyba 13-ajame Paryžiaus rajone turėtų prasidėti 2014-aisiais.
Dar ambicingesnis šveicarų bendrovės „Herzog & de Meuron” projektas – 500 mln. eurų kainuosiantis 180 metrų aukščio piramidės formos statinys turėtų iškilti šalia Parodų rūmų 15-ajame rajone.
Planuojama darbų pradžia – 2013 metai.
Šių bokštų statybos pradžia reikštų dangoraižių statybų atgimimą Paryžiuje.
Dūsta nuo būsto kainų
Žvelgiant į Paryžiaus panoramą šiuo metu į akis krinta vienišas milžinas – iki šiol prieštaringai vertinamas Monparnaso bokštas, atidarytas 1976 metais.
Po jo atidarymo istorinėse Paryžiaus miesto ribose buvo nustatytas griežtas pastatų aukščio apribojimas ir užkirstas kelias statyti dangoraižius.
Tačiau dabar, kai miesto meras Bertrand’as Delanoë atnaujino diskusijas dėl stiklo ir plieno bokštų, vėl užvirė kova dėl miesto veido.
Paryžiaus meras dėsto argumentus: esą Prancūzijos sostinė, įsprausta į savo istorines sienas, neturi žemės statyboms ir dūsta nuo nekilnojamojo turto kainų.
Be to, Paryžiuje neva trūksta gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo erdvių.
O kaip pašalinti šiuos trūkumus, jei miestui taikomi aukščio apribojimai?
Į mitingą susirinko kukliai
Mero žodžiai vis dėlto neįtikina įsimylėjusiųjų senąjį Paryžių. Žinoma, tai nėra kažkas nauja.
Juk daugiau nei prieš 100 metų rašytojai Alexandre’as Dumas ir Guy de Maupassant’as piktinosi ir ketinimais prie Senos pastatyti Eiffelio bokštą, nors jis dabar yra tapęs vienu miesto simbolių ir turistų traukos objektų.
Praėjusio amžiaus 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais buvo kilusi ir dar viena pasipiktinimo banga dėl Monparnaso bokšto ir aukštuminių pastatų Olimpiados ir Bogrenelės kvartaluose statybų.
Tad tikriausiai nenuostabu, kad planuojami naujieji pastatai irgi sulaukė kritikos.
Šeštadienį prie Parodų rūmų 15-ajame Paryžiaus rajone, kur turėtų iškilti piramidės formos milžinas, susirinko grupė paryžiečių – daugiausia įvairioms miestiečių organizacijoms atstovaujančių aktyvistų.
Tiesa, taikus, sankcionuotas maždaug šimto žmonių protestas Paryžiuje, kur į gatves išeina tūkstantinės minios, yra ypač nedidelis renginys, tad galbūt dangoraižiams pernelyg neprieštaraujama?
Bokštai atbaidys turistus?
Organizatoriai ginasi, kad paryžiečiai tiesiog nepratę protestuoti, ir rodo į nuomonių apklausų rezultatus, pagal kuriuos dangoraižių statyboms nepritaria daugiau nei pusė miesto gyventojų.
„Paryžius yra vienas labiausiai lankomų miestų pasaulyje. Turizmas yra labai svarbus sostinei.
Tokios naujovės kaip dangoraižiai gali šokiruoti tuos, kurie jaučia sentimentus senajam istoriniam Paryžiui”, – aiškino vienas organizacijos „Jeunes Parisiens de Paris” („Jauni paryžiečiai Paryžiuje”) vadovų Olivier Rigaud.
Už paveldo apsaugą kovojančiai organizacijai „SOS Paris” priklausantis Haroldas Hymanas pridūrė: „Kai žvelgsite į Paryžių nuo Monmartro kalvos, visi šie bokštai bus jums prieš akis.”
„Bokštas nėra ekologiškas. Jis meta šešėlį, nekuria gyvenamųjų vietų.
Tai yra biurų pastatas, kuris nekuria draugiškos kaimynystės”, – teigė daugiau negu trisdešimt metų Prancūzijoje gyvenantis niujorkietis.
Susirinkusieji protestuoti laikė plakatus su užrašu „Paryžius neturi virsti Manhatanu, Honkongu, Šanchajumi ar Dubajumi” – miestais, kuriuose stūkso daugybė dangoraižių.
Prancūzijos sostinė labiau panaši į Londoną, Barseloną arba Frankfurtą. Čia pastatyti tik keli dangoraižiai.
Jie, architektų vertinimu, gražiai įsilieja į miesto panoramą.
Dangoraižiai iškeldinti į istorinio Paryžiaus kaimynystėje įsikūrusį verslo centrą – Defansą.
