Tiek premjeras Algirdas Butkevičius, tiek paskirtoji ūkio ministrė Birutė Vėsaitė žadėjo, kad pradedanti dirbti Vyriausybė peržiūrės, kodėl nuo kitų metų brangs elektra.
„Praeita Vyriausybė paliko elektros energijos kainos kėlimą. Tai labai didelė kliūtis mūsų verslo konkurencingumui. Todėl šios vyriausybės užduotis peržiūrėti ekonominį naudingumą elektros energijos kainos kėlimo. Nes mes matome, kad tai iš tikrųjų kliūtis ir nežinome, kodėl šita kaina buvo pakelta“, - sakė B. Vėsaitė.
O paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius itin skeptiškai kalbėjo apie galimas PVM lengvatas mėsai.
„Mokesčių lengvatos gali turėti ekonominę reikšmę, ir socialinių signalų reikšmę. Pastarosios, pavyzdžiui, PVM lengvatoms knygoms, biudžetui daug nekainuoja, ir jos siunčia atitinkamai ūkio sričiai signalą, kad valstybė, atstovaudama visuomenę, bendruomenę remia ir vertina šitas sritis. Manau, tai pakankamas lengvatų pateisinamas, net jei kainos nemažėja, o lengvatos suma tampa parama šiam verslui.
Su maisto produktais yra kita šneka. Reikia lyginti, ar lengvatos, kurios biudžetui kainuotų labai brangiai, ar atpigintų maisto produktus tos kategorijos gyventojams, kuriems sunkiausia gyventi. Arba ar tikrai lengvatos mėsai privers persikelti dalį prekybos iš turgaus į legalią zoną, į prekybos centrus“, - sakė R. Šadžius parlamentarams.
O paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius žadėjo apmokestinti finansų sandorius specialiu mokesčiu, kuris būtų skirtas jaunimui paremti.
„Dalis Europos Sąjungos šalių jau yra pareiškę norą, kad būtų galima įgyvendinti finansų mokesčių sandorių įstatymą. Manau, kad nauja Vyriausybė kreipsis į Europos Komisiją bei prašys, kad ir Lietuva galėtų žengti šiuo žingsniu. Iš šio mokesčio gautos pajamos būtų apskaitomos specialioje programoje. Tos programos lėšos būtų numatytos skatinti jaunus žmones įsigyjant būstą ar gaunant paskolą“, - viziją dėstė A. Butkevičius.
Jis nenurodė, kokio dydžio pagalbos galėtų tikėtis jaunimas.
Perskaičius Vyriausybės programą lieka neaišku, ką Vyriausybė ketina daryti, komentavo darbą baigiantis premjeras konservatorius Andrius Kubilius.
„Daugelis teiginių labai bendri, neatsako, kaip vienas ar kitas tikslas bus įgyvendinimas. Tai palieka labai daug neapibrėžtumo, kuris Lietuvai gali būti žalingas. Toks neapibrėžtumas gali neigiamai paveikti pasitikėjimą Lietuva tarptautinėse finansų rinkose.
Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad nėra atsakyta, kaip bus suderinami geri siekiai siekti subalansuoto biudžeto, euro įvedimo ir kartu išdėstytos nuostatos, kad bus didinami atlyginimai, išlaidos įvairiems sektoriams ir įgyvendinamos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos“, - komentavo premjeras.
Jis sakė programoje įžiūrėjęs, kad progresinių mokesčių nebus.
„Nes programoje kalbama tik apie didesnį mokesčių progresyvumą. O ir dabar gyventojų pajamų mokesčių turi savo progresyvumą. Bet šis progresyvumas priklauso nuo neapmokestinamųjų pajamų dydžio, o tarifas lieka vienodas. Taigi vyriausybė atsisako keisti pajamų dydžio tarifą ir įvesti progresyvumą tuo būdu“, - teigė premjeras.
Paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius neigė A. Kubiliaus žodžius.
„Tai netiesa. Pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumo didinimas yra vienas svarbiausių mūsų programos punktų. Tai atrodys taip: žmonės, kurie stipresni, kurie turi daugiau turto, gauna didesnes pajamas – nesvarbu kokias, darbo, dividendų ar kitokias, turės svariau prisidėti prie bendro gerbūvio“, - sakė R. Šadžius.
Paskirtasis ministras svarstė, kad nuo 2014-ųjų metų gali būti atsisakyta kintamo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD). Šiuo metu šis dydis tuo mažesnis, kuo daugiau žmogus uždirba. Todėl NPD didžiausias gaunantiems minimalią algą, o uždirbantiems daugiau kaip maždaug 2,5 tūkst. litų jis netaikomas išvis.
