Uždaryti seni sąvartynai Tauragės apskrityje virs slidininkų rojumi

Prieš dešimtmetį buvo pradėtas įgyvendinti senų sąvartynų, kurie neatitinka ES aplinkosaugos reikalavimų, uždarymo projektas.

Šalyje buvo įsteigta dešimt regioninių atliekų tvarkymo centrų, įrengtų pagal šiuolaikinių technologijų reikalavimus ir užtikrinančių aukštą aplinkos apsaugos kokybę.

Prieš ketverius metus buvo atidarytas ES atliekų tvarkymo reikalavimus atitinkantis sąvartynas Tauragės rajone, Leikiškių kaime.

Uždarius šešis senus sąvartynus bei sutvarkius šiukšlynus, į Leikiškių sąvartyną pristatomos komunalinės atliekos iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybių.

Įrengus Leikišių sąvartyną, pirmiausi buvo panaikintas prie Tauragės keturiasdešimt metų veikęs Ližių sąvartynas. Uždaryti dar penkis sąvartynus bei sutvarkyti atliekomis užterštas teritorijas prireikė dar dvejų metų.

Iš 53 šiukšlynų atliekos buvo suvežtos į šiuos uždaromus sąvartynus. Juose šiukšlės sustumdytos į kaupus ir uždengtos pusantro metro mišraus grunto sluoksniu.

Jurbarko rajone buvo uždarytas Smukučių ir Skirsnemuniškių kaimuose buvę sąvartynai, Tauragės rajone - Šidagių, Šilalės rajone - Paneročio, Pagėgių savivaldybėje - Plaušvarių sąvartynas.

Visas sutvarkytų sklypų plotas siekia daugiau kaip 72 hektarus. Šios teritorijos sutvarkymas kainavo 13,5 mln. litų ES iš Sanglaudos fondo bei valstybės biudžeto.

Projekto „Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“ darbus vykdė konkursą laimėjusi ir su Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru rangos sutartį pasirašiusi bendrovė „LitCon“.

Pirmiausia buvo nukasti penkių sąvartynų šlaitai ir suformuoti uždari atliekų kaupai su keliais šimtais tūkstančių kubinių metrų atliekų. Ant sąvartynuose buvusių šiukšlų buvo paskleistos atliekos, atvežtos iš nedidelių šiukšlynų.

Visos uždengtos apsauginiu sluoksniu - nepralaidžiu mišriu ir augaliniu gruntu bei skalda. Šios medžiagos apsaugo, kad nepatektų lietaus bei tirpstančio sniego vanduo. Atitinkamai mažėja galimybė, kad teršalai pasieks gruntinius vandenis.

Aplinką nuo teršalų apsaugo ir atliekų kaupuose padėti geosintetinio molio įklotai. Taip pat buvo įrengti dujų drenažo sluoksniai.

Teritorijos, kuriose buvo suformuoti atliekų kaupai su apsauginiu sluoksniu, apsėtos žole.

Daugiausia darbų buvo Pagėgių savivaldybėje esančiame Plaušvarių sąvartyne, nes dėl jo teritorijoje esančio aukšto požeminio vandens lygio reikėjo įrengti papildomą molio dugną.

Prieš tai šiukšlės buvo išstumdytos į šalis, o vėliau perstumtos į kaupo formavimo vietą.

„Sąvartynų uždarymui buvo sunaudota didžioji lėšų dalis. „LitCon“ darbininkai šiukšles iš nedidelių teritorijų, kurias mes vadiname šiukšlynais, surinko ir nuvežė į sąvartynus, kuriuose jos buvo saugiai užkonservuotos.

Projektuotojai paskaičiavo, koks sąvartynuose turėtų būti atliekų kaupo aukštis.

Keli buvę sąvartynai neišsiskiria iš kraštovaizdžio, kitų kaupų aukštis siekia net iki septynių metrų“, - apie projekto įgyvendinimą pasakojo Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro plėtros skyriaus vadovė Edita Vaitkienė.

Dar prieš tvarkant sąvartynus buvo stengiamasi atpratinti gyventojus vežti buitines atliekas į uždarytus ir panaikintus šiukšlynus.

Anksčiau kiekvienas kaimas turėjo savo šiukšlyną. Kai kurių teritorijos buvo sutvarkytos Tauragės regiono savivaldybių biudžetų lėšomis, tačiau vis atsirasdavo naujų šiukšlių.

Pavyzdžiui, Šidagių sąvartynas miško apsuptoje laukymėje prieš kelis metus buvo uždarytas ir užpiltas metro storio žemių sluoksniu, tačiau žmonės toliau vežė šiukšles į jį.

Miško pakraštys buvo užterštas milžinišku kiekiu šiukšlių, kurias įmonės„LitCon“ darbininkai surinko rankomis.

Vykdant darbus buvo stengiamasi išsaugoti medžius, o Skirnemuniškių sąvartyno pakraštys, kuriame yra gyvenamieji namai, buvo netgi apsodintas jais. „Tikimės, kad visuotinė rinkliava už buitinių atliekų išvežimą ir sutvarkymą sudrausmino gyventojus: šiukšlių jie nebeslepia buvusiuose šiukšlynuose“, - kalbėjo E.Vaitkienė.

Gyventojai džiaugiasi, kad vietoj triukšmo ir smarvės buvusiuose sąvartynuose šiandien galima pasigrožėti natūraliai atrodančia kalva. Jie svarsto, kad galbūt čia galima būtų įrengti slidinėjimo trasas.

Kai kurie sąvartynai buvo aptverti tvora, kad suformuotų kaupų, kurie dar nenusistovėjo, vietos gyventojai neniokotų keturračiais.

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras penkerius metus stebės požeminio ir paviršinio vandens taršą.

Anot E.Vaitkienės, ji turėtų iš karto sumažėti, kadangi vanduo nebeplaus komunalinių atliekų, nes jos nuo lietaus poveikio atskirtos nepralaidžia plėvele. Be to, ilgainiui augalų šaknys sutvirtins uždarytų sąvartynų šlaitus ir jų nebeardys stiprūs lietūs.

Numatoma, kad tarša palaipsniu mažės, kol ji visiškai pasišalins, o ateityje likviduoti sąvartynai nebedarys jokio poveikio gamtai.

„Atliekant darbus Plaušvarių sąvartyne, teko nuolat kovoti su vandeniu dėl aukštai esančių gruntinių šaltinių bei gausaus kritulių kiekio.

Šiame sąvartyne ne kartą teko stabdyti darbus dėl to, nes strigo technika - klimpo savivarčiai ir buldozeriai.

Manome, kad darbai Tauragės regiono sąvartynuose ir šiukšlynuose atlikti atlikti be priekaištų, nes buvo laikomasi aplinkosauginių reikalavimų.

Todėl džiaugiamės prisidėję prie mus supančios aplinkos saugojimo“.