Tokį vaizdą galima pamatyti žiemą daugelyje Lietuvos bažnyčių.
Apie valandą priversti išbūti tikintieji neslepia, kad iš vėsios bažnyčios išeina sustirusiomis kojomis, o neretai persišaldę atgula į ligos patalą.
Pamaldų salė – nešildoma
Žiemą tikintieji per mišias šąla todėl, kad didelėms bažnyčioms šildyti parapijos neturi pinigų. Daugelyje seniai statytų bažnyčių šildymo sistemos iš viso nėra.
Štai Gargždų Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčioje centrinis šildymas įrengtas tik raštinėje, zakristijoje ir mokinių salėje. Pati Gargždų bažnyčios salė, kurios plotas – 800 kvadratinių metrų, nėra šildoma.
Tačiau šalčiausiais mėnesiais už šildymą bažnyčia vis vien moka iki 10 tūkst. litų.
Prieš trejus metus bažnyčia nusipirko tris infraraudonųjų spindulių šildymo lempas. Dvi pastatė prie vargonų, kad vargonininkams ir choristams nešaltų rankos, o vieną – prie altoriaus, kad nesustirtų mišias laikantys kunigai.
Bet ir šios lempos per pamaldas įjungiamos tik tada, kai lauke spūsteli 20 laipsnių šaltis.
„Esame priversti taupyti. Tos lempos yra gera išeitis: greitai įkaista, gerai šildo.
Svarstėme jas pakabinti ir pačioje salėje ant kolonų, bet šios minties atsisakėme, nes jos sunaudoja nemažai elektros”, – pasakojo bažnyčios klebonas Jonas Paulauskas.
Žiemos mėnesiais už elektrą bažnyčiai tenka pakloti po 3 tūkst. litų.
Bažnyčioje tvyro šaltis
Kaitriosiomis lempomis bandoma šildytis ir Švč.Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos bažnyčioje – jos salėje pakabinta apie 10 lempų.
„Jas įjungiame tik per pamaldas, todėl žiemos mėnesiais elektra nekainuoja nė tūkstančio litų. Tačiau toks šildymo būdas nepasitvirtino.
Mūsų bažnyčios lubos aukštai, ten pakabintų lempų kaitra nepasiekia apačios. Todėl net ir šildant bažnyčioje yra šaltoka”, – dėstė bažnyčios klebonas Vidmantas Gricius.
Kartu ir Laukžemio parapiją globojantis dvasininkas pasakojo, kad šiame kaime esantys maldos namai nešildomi ir per didžiausius šalčius. Tuomet medinės bažnyčios viduje būna neigiama temperatūra.
„Į mišias einantys žmonės šiltai apsirengia ir žino, kad teks pakentėti. Lygiai taip pat šąlu ir aš. Sušylu tik grįždamas automobilyje”, – apie žiemos vargus pasakojo klebonas.
Šildosi įvairiais būdais
Senose nedidelių parapijų bažnyčiose žiemą bandoma šildytis įvairiais būdais. Prieš 270 metų statyta mūrinė Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčia per pamaldas šildoma 3 dujiniais šildytuvais.
Šiame miestelyje pamaldos laikomos tik 4 kartus per mėnesį, todėl šildymo išlaidos nėra didelės – 700 litų per metus. Gerokai daugiau bažnyčiai tenka pakloti už sunaudojamą elektrą.
Prieš 110 metų pastatyta Dovilų evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia šildoma šimtamete Danijoje pagaminta krosnimi. Žiemai malkos kainuoja apie 3 tūkst. litų.
Tačiau nė vienas kalbintas klebonas nebandė bažnyčios šildyti elektriniais šildytuvais, nes bijo ir pagalvoti, kokios sąskaitos būtų už sunaudotą elektrą.
Be to, taip prišildyti dideles erdves būtų neįmanoma, nes bažnyčių elektros instaliacija tokiam krūviui nepritaikyta.
Naujovės taupo pinigus
Tačiau Lietuvoje yra bažnyčių, kurios šildosi šiuolaikiškai – naudodamos geoterminio šildymo sistemą.
Tauragės Švč.Trejybės bažnyčia anksčiau iš viso nebuvo šildoma. Prieš ketverius metus įrengus geoterminį šildymą žiemą 670 kvadratinių metrų ploto pamaldų salė sušyla bent iki 10 laipsnių.
Bažnyčios klebonas Alvydas Bridikis tvirtino, kad šilčiau gyventi negalima dėl paminklosaugininkų reikalavimų: jei temperatūra būtų aukštesnė, tai neva pakenktų bažnyčioje saugomoms kultūros vertybėms.
A.Bridikis aiškino, kad parapijiečiai per pamaldas nešąla, nes įrengtas grindinis šildymas ir šiluma kyla iš apačios.
Toks šildymo būdas gana taupus. Per metus bažnyčia elektrai išleidžia apie 23 tūkst. litų. Už šias lėšas apšviečiama ir šildoma ne tik bažnyčia, bet ir 1700 kvadratinių metrų ploto parapijos namai.
Atsisakė centrinio šildymo
Žemės gelmių šiluma naudojama ir Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje. Geoterminio šildymo sistema čia buvo įvesta prieš 8 metus, bažnyčiai paėmus paskolą iš banko.
Šalčiausiais mėnesiais bažnyčioje palaikoma 15–16 laipsnių temperatūra, žiemą bendrosios elektros sąnaudos siekia 10–11 tūkst. litų. Už šiuos pinigus šildomi ir parapijos namai.
Anksčiau ši bažnyčia buvo šildoma centralizuotai. „Kiek bažnyčia už šildymą mokėjo tuomet, pasakyti negaliu, nes tada čia dar nedirbau.
Tačiau žinau, kad centralizuotai šildomos Šv.Teresės parapijos Aušros vartų bažnyčios išlaidos žiemą yra dukart didesnės”, – sakė Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios ūkvedys Robertas Petrauskas.
Išleidžia tūkstančius litų
Sunkiausiai žiemą išsilaiko tos bažnyčios, kurios yra prijungtos prie miesto šildymo sistemos. Štai Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje žiemą nuolat šildomos tik tarnybinės patalpos – raštinė, zakristija, mokinių klasė.
Tačiau ir tuomet centrinis šildymas kainuoja 3–4 tūkst. litų. Tačiau jei šalčiausiais žiemos mėnesiais šildoma visa bažnyčia, mėnesio sąskaitos išauga iki 9 tūkst. litų. Dar per 2 tūkst. litų bažnyčiai kainuoja elektra.
„Išsilaikome tik iš žmonių aukų. Per metus mūsų bažnyčia jų surenka apie 200 tūkst. litų. Iš šių pinigėlių turime su talkininkais atsiskaityti, bažnyčią išlaikyti, ją paremontuoti”, – sakė klebonas Vilius Viktoravičius.
Dvasininkas teigė, kad bažnyčia už paslaugas niekam nėra buvusi skolinga: „Darbų imuosi tik tuomet, kai jiems turiu prisitaupęs pinigų.” Dabar klebonas kaupia lėšas langams keisti.
Klaipėdos Šv.Juozapo Darbininko bažnyčia šių metų šaltą vasarį už šildymą suplojo net 12 332 litus. Net jei šalčiai ir nespaudžia, žiemos mėnesiais sąskaitos pasiekia 9 tūkst. litų.
Tiek bažnyčiai tenka mokėti net ir labai taupant. Pastarosiomis dienomis pamaldų salė prišilusi vos iki 10 laipsnių.
Kurortuose moka savivaldybės
Bene ramiausiai žiemoja Nidos Švč.Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios klebonas Rimvydas Adomavičius.
Prieš 10 metų šiame kurorte nauja katalikų bažnyčia buvo pastatyta už miesto biudžeto lėšas, todėl pastatas priklauso savivaldybei ir dėl išlaikymo sąnaudų klebonas nesuka sau galvos.
Bažnyčioje yra bendruomenės namai, nemokama šarvojimo salė, šiose patalpose veikia parodų salė, teatro studija. Pati bažnyčia užima 300 kvadratinių metrų plotą.
„Net ir šaltą žiemą pamaldų salėje būna 18 laipsnių šilumos. Atėję žmonės jau priversti paltus prasisagstyti”, – sakė R.Adomavičius.
Dėl bažnyčios šildymo galvos neskauda ir Palangos Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios klebonui Mariui Venskui. Mat nuo 2006 metų bažnyčiai šildyti lėšų skiria kurorto savivaldybė.
„Esame nusprendę, kad bažnyčia atlieka miesto bendruomenės namų funkcijas, kuriuose tikintieji turi jaustis patogiai.
Be to, pakankamą temperatūrą žiemą reikia palaikyti ir dėl to, kad mūsų bažnyčioje yra nemažai meno vertybių”, – miesto valdžios sprendimą paaiškino Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Atvira visą dieną
Pastaruosius trejus metus Palangos bažnyčios šildymas kurortui kainavo po 23–24 tūkst. litų. Šiemet šiam tikslui biudžete skirta 36 tūkst. litų. Iš jų panaudota 15,2 tūkst. litų, tačiau iki metų pabaigos dar teks mokėti už du mėnesius.
Užtat už biudžeto lėšas šildoma bažnyčia atidaryta nuo ryto iki vėlaus vakaro. „Kiekvienas parapijietis gali bet kada ateiti ir pasimelsti”, – teigė klebonas M.Venskus.
Anot jo, šildymo sistema taip sureguliuota, kad bažnyčioje temperatūra siekia apie 14 laipsnių. Gal būtų ir šilčiau, bet pasibaigus bažnyčios restauracijai yra išjudėję vitražo langai ir pro plyšius į vidų eina šaltis.
Bažnyčios langus reikėtų pakeisti stiklo paketais, vitražus įstatyti į jų vidų. Tačiau reikėtų keisti per 30 langų, o tai nemažai kainuoja.
Labiausiai skursta kaimuose
Kasmet Palangos bažnyčia iš aukų surenka per 100 tūkst. litų. Iš šių pinigų išlaikomi 9 bažnyčios darbuotojai, po kelis tūkstančius litų kas mėnesį sumokama už elektrą, vandenį.
Tačiau ir šių nedidelių pajamų dalį M.Venskus atideda numatytiems darbams bažnyčioje.
Anot jo, visuomenė klaidingai mano, kad Lietuvos bažnyčios neva gauna dotacijų iš vyskupijų ar net Vatikano. Realybė yra žiauresnė – kiekviena parapija bažnyčią turi išlaikyti pati, vien iš gaunamų aukų.
Palangos klebono teigimu, kurortuose ar didmiesčiuose esančios bažnyčios dar laikosi, nes dirbantys miesto žmonės turi galimybių aukoti daugiau.
Tačiau kaimiškų parapijų bažnyčios skursta. Kaimuose žmonių sumažėjo perpus. Daugiausia liko pagyvenusių žmonių, kurie gauna varganas pensijas ir neišgali aukoti tiek, kiek reikia bažnyčiai išlaikyti.
Kaimo bažnyčios nešildomos, mišios aukojamos kartą per savaitę ir tik dieną, kad nereikėtų įjungti lempų.
„Visos bažnyčios išsilaiko iš to, ką suaukoja tikintieji.
Dar neteko girdėti, kad kažkuri parapija už paslaugas būtų kam nors prasiskolinusi ar dėl pinigų stygiaus užkalusi bažnyčios duris.
Kunigas mišias aukotų net ir tamsoje, degant porai žvakių”, – tikino klebonas M.Venskus.
Už savo parapijiečius besimeldžiantys kunigai Dievo turėtų prašyti kuo šiltesnės žiemos. Mat šaltuoju metų laiku erdvių bažnyčių šildymas iš žmonių aukų besiverčiančioms šalies parapijoms tampa sunkiai pakeliama našta. Tiesa, ne visur parapijiečiai ir dvasininkai yra priversti šalti.
