Prieš kelerius metus už ekologiškus grūdus supirkėjai mokėdavo tiek pat kiek ir už paprastus.
Bet šiemet už ekologiškus kviečius, avižas ar ankštinius augalus supirkėjai jau moka kone 70 proc. daugiau nei 2010-aisiais.
Pastarosiomis dienomis Agrobiržoje sudarytuose aukščiausios klasės įprastinių kviečių pirkimo ir pardavimo sandoriuose jų tonos kaina sukosi apie 870 litų. Tuo metu ekologiškus kviečius grūdų prekybos įmonės superka po 920 litų už toną.
Įprastiniai kvietrugiai Agrobiržoje buvo parduoti po 700 litų už toną, miežiai – po 690 litų. Tai atitinkamai 50 ir 160 litų pigiau, nei siūlo ekologiškų grūdų supirkėjai.
Pakanka ir nerimo
Nors supirkimo kainos geros, ekologiškų javų augintojus atsivijo nerimas.
„Spalio pradžioje sudarėme pirkimo ir pardavimo sutartį su grūdų prekybos įmone „Agerona”. Sutartyje ji įsipareigojo avižas pasiimti iki gruodžio 15-osios, bet žadėjo pasiimti anksčiau, lapkritį. O dabar įmonė pažadus apskritai nukėlė į sausį”, – sakė Rokiškio rajone ekologiniame ūkyje šeimininkaujantis Andrius Gražys.
Nors įmonė ir nevykdo įsipareigojimų, ūkininkas viliasi, kad po Naujųjų metų ji pagaliau ištesės pažadus: išsiveš avižas ir už jas atsiskaitys.
A.Gražys į aruodus yra supylęs per 20 tonų ekologiškų avižų. Už jų toną šiemet supirkėjai siūlo nemažai – apie 800–850 litų.
Supirkimo kainos kilo
„Esu pardavęs ir ekologiškus kvietrugius, ir žirnius. Liko tik avižos. Jų sandoris įstrigo, tikėtina, neilgam”, – paantrino ir Telšių rajone ūkininkaujantis Remigijus Gailis.
Ekologiškais javais ir žirniais šiemet jis buvo užsėjęs apie 200 hektarų žemės. Žemės plotų ūkininkas nemažino, nes pastaruosius porą metų ekologiškų grūdų supirkimo kainos kilo.
„Nauji metai”, – užklausus, kas kaišioja pagalius į grūdininkų verslo vežimą, šyptelėjo įmonės „Agerona” ekologiškų grūdų prekybos vadybininkas Sigitas Šalkauskas.
Jo teigimu, daugumoje elevatorių užsienyje šiuo metu yra atliekama revizija. Todėl ekologiškų grūdų eksportuotojams belieka laukti, kol užsieniečiai atidarys importo duris.
Apskritai šiemet Lietuvoje buvo labai geras ne tik įprastinių, bet ir ekologiškų javų bei kitų kultūrų derlius. Jų paklausa Vakaruose taip pat labai didelė.
Tačiau daugelis importuotojų šiemet nuomojasi sandėlius, kad galėtų iš mūsų priimti grūdus.
Mat, anot S.Šalkausko, ekologiškų produktų negalima laikyti tuose pačiuose elevatoriuose ar sandėliuose, kur laikomi įprastiniai.
Eksporto kryptis – Vokietija
Didžiausias ekologiškų grūdų vartotojas Europoje yra Vokietija. Iš ekologiškų avižų vokiečiai, pavyzdžiui, gamina dribsnius.
Tikėtina, kad lietuviškų avižų pakuotės su tam tikrais prekių ženklais sugrįžta ir į mūsų šalį ir čia už jų kilogramą interneto parduotuvėje prašoma 18 litų.
Pasak S.Šalkausko, ekologiškus žirnius, pupas, lubinus, kviečius Vokietijoje noriai perka ekologiškų pašarų gamintojai. Lietuvoje lieka tik menka dalis grūdų, kurie dažniausiai ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose sumalami pašarams.
Šiek tiek ekologiškų kviečių nuperka ir duonos kepėjai – įmonės „Plungės duona”, „Biržų duona” ar „Saimeta”.
Ekologiškų grūdų eksportas pučiasi
Žemės ūkio informacijos centro duomenimis, pernai ekologiškų grūdų ir rapsų supirkimo kainos, palyginti su 2010 metais, padidėjo 50 proc.
Šiemet jos dar labiau pasistiebė. Ekologiškų grūdų ir rapsų kainas pakuteno ne tik pašokusios įprastinių grūdų kainos. Įtakos joms turėjo ir susitraukę ekologinės gamybos javų plotai (sumenkusi pasiūla) bei sparčiai didėjantis eksportas.
2011-aisiais iš Lietuvos buvo išvežta 87 proc. mūsų šalies ūkininkų užaugintų ekologiškų kviečių, avižų, žirnių, rapsų.
Užpernai buvo eksportuotos 938 tonos kviečių, pernai – per 6830 tonų. Atitinkamai nuo 347 tonų iki 3,4 tūkstančio tonų padidėjo rugių eksportas.
Avižų, kurios anksčiau net nebuvo eksportuojamos, pernai pirkėjams užsienyje parduota daugiau nei 4 tūkstančiai tonų. Žirnių pardavimas ūgtelėjo nuo 3,1 iki 7,6 tūkstančio tonų.
