Kuomet informacija pasiekiama spaudos, televizijos ir interneto kanalais, sunku nepastebėti suaktyvėjusio domėjimosi kokybišku maistu.- Dar 2006 metais atlikta vartotojų apklausa parodė, jog daugiau nei 83 proc. apklaustųjų iš miestų ir kaimiškų vietovių, prekybos centruose renkasi kokybišką maistą – skaito gaminių sudėtį, nes jiems svarbi gaminio kokybė bei produkto kilmės šalis. Pasirinkimą taip pat lemia maisto produkto išvaizda, šviežumas, maistinės produkto savybės, produkto perdirbimo lygis, naudingų medžiagų (vitaminų, mineralų, ląstelienos ir pan.) kiekis, vietinių žaliavų panaudojimas maisto produktų gamyboje ir kt.
Tokių vartotojų, kurie ieško kokybės, skaičius tik didėja ir 2011 metais TNS tyrimas parodė, kad 46 proc. 15–74 m. Lietuvos gyventojų perka ekologiškas prekes. Daugiausiai Lietuvos vartotojai renkasi ekologiškus maisto produktus ir gėrimus. Kokybiškų produktų poreikis paskatino vartotojus keistis informacija apie pardavėjus, apie sintetinių maisto priedų savo sudėtyje turinčius maisto produktus, ypač nukentėjo tam tikri gamintojai, kurie savo produkcijoje negali išvengti vadinamųjų „E“ priedų.
Minėti tyrimai taip pat rodo, jog vartotojai kokybės ir ekologiškumo tikisi iš ūkininkų – kas antras Lietuvos gyventojas ekologiškų prekių ieško ūkininkų turgeliuose. Nuo 2007 metų , kuomet buvo parengta ir įteisinta nacionalinė maisto kokybės schema ir sudarytos sąlygos gamintojams gaminti ir atitinkamai ženklinti griežtesnius kokybės reikalavimus atitinkančius išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus, pastarieji, pasinaudoję parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“, sukurė savo gaminamam produktui didesnę pridėtinę vertę bei užsitikrino konkurencinį pranašumą kitų gamintojų atžvilgiu.
Pagal šią priemonę parama skiriama sertifikavimo įstaigos imamam registracijos mokesčiui padengti, taip pat išskirtinės kokybės produkto pakuotės dizainui sukurti, etiketėms ir informacinėms skrajutėms maketuoti ir spausdinti – vienai žemės ūkio valdai skiriama ne daugiau kaip 10 358 litai. Parama reklamai yra labai svarbi, nes tai leidžia ūkininkams konkuruoti su kitais gamintojais ir sukurti savo produkto išskirtinumą.
„Nors kaina kol kas daug lemia, kaip renkasi vartotojai, tačiau turime savo pirkėją, kuris žino, ką perka. Jie vertina kokybę ir jaučia skirtumą lyginant su įprastu produktu, ir yra pasiryžę už tai mokėti šiek tiek didesnę kainą. Atradome nišą ir esame pranašesni už konkurentus, net tokiuose dalykuose kaip pakuotė – mums negalima medaus pakuoti plastikiniuose indeliuose. IKP yra ateities produktas, kuris lėtai, bet užtikrintai atranda savo vartotoją.“ – teigia bitininkas Gediminas Povilaitis.
IKP gamybos procesą ir kokybę prižiūri nepriklausoma, juos sertifikuojanti įstaiga „Ekoagros“ . Vis dėl to pateikti rinkai tokį maisto gaminį nėra labai paprasta. „Kokybės“ ženklu pažymėtiems produktams taikomi aukšti reikalavimai - juos auginant ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, veterinarinių vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas. Taip pat ribojamas atstumas nuo laukų (kuriuose auga augalai ir ganosi gyvuliai) iki taršos šaltinių. Žinoma, vartotojams aktualiausias klausimas yra sintetiniai priedai, tačiau ir IKP gamintojams galioja griežtos taisyklės – perdirbant išskirtinės kokybės produktus negali būti naudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai).
„Mes pateikėme rinkai naują produkto rūšį – tarp įprastų ir ekologiškų produktų atsirado išskirtinės kokybės produktai. Jeigu teoriškai skirtumas tarp ekologiško ir IKP produkto yra sunkiai suprantamas pirkėjams, tai paragavę šių produktų jiegali pasakyti konkrečius skirtumus. Dabar ne vienas klientas giria mūsų svogūnus, skambina ir sako, kad tiesiog kitokio, malonesnio skonio. Mums tai ir komplimentas ir galimybė – geri atsiliepimai padeda lengviau konkuruoti rinkoje ir prekybos centrų lentynose“ – savo įspūdžiais dalinosi Ūkininkas Algimantas Morkūnas, UAB „Sodžiaus rytas“ direktorius.
Išskirtinės kokybės produktai yra šviežesni, nes pateikiami vartotojui per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laikotarpį. Į mitybiniu požiūriu vertingesnių produktų poreikį, ženklu „Kokybė“ pažymėti produktai turi didesnį natūralios ląstelienos, mineralų, vitaminų, polifenolių bei kitų biologiškai vertingų medžiagų kiekį ir sumažintą sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus kiekį.
Nors šalyje auga kokybiško maisto poreikis, o specialistai mano, kad sintetinių maisto priedų baimė perauga į fobiją, Lietuvos ūkininkai yra pajėgūs rinkai pateikti itin aukštos kokybės maisto produktus. Specialistų teigimu, „Kokybės“ ženklu pažymėta produkcija ne tik randa savo vartotoja šalyje, bet ir reprezentuoja Lietuvą, kaip kokybiškų maisto produktų gamintoją visame pasaulyje.
