Lietuva 2022-aisiais iš medicininio turizmo galėtų užsidirbti apie 123 mln. litų, o iš sanatorinio ir reabilitacinio gydymo – 160 mln.
Tokie duomenys pateikti Ūkio ministerijos užsakytoje medicinos turizmo galimybių studijoje, ją atliko bendrovė „Ernst & Young Baltic”.
„Strategiškai vertinant, kaip galėtų augti Lietuvos ekonomika, akivaizdu, kad ji turi kurti aukštesnę pridėtinę vertę. Tai gali vykti ne tik pramonėje, bet ir paslaugų sferoje, taip pat ir medicinoje”, – sakė Linas Dičpetris, partneris ir bendrovės „Ernst & Young Baltic” valdymo konsultacijų padalinio vadovas.
Iki šiol privačių šalies klinikų atstovai tarptautinėse turizmo mugėse kiekvienas atskirai reklamuodavo savo paslaugas. Ir prapuldavo informacijos gausybėje.
Didelėse tarptautinėse mugėse pastebimos tik stambios įstaigos, pavyzdžiui, 500 lovų ligoninė Tailande, kurioje gydosi vien tik atvykėliai – medicinos turistai. Jos biudžetas – turbūt toks, koks visų Lietuvos privačių medicinos įstaigų.
Lietuvai nereikėtų reklamuotis ir pigiomis medicinos procedūromis – tai meta įtarumo, nepasitikėjimo šešėlį.
L. Dičpetrio nuomone, vienintelė išeitis – jungti privačių ir viešųjų gydymo įstaigų pajėgas į specializuotą branduolį (angl. cluster). Tokia verslo struktūra galėtų veikti efektyviau, pavyzdžiui, pasiūlyti Lietuvoje per metus atlikti 5–10 tūkstančių širdies operacijų vien medicinos turistams.
Tai gali padaryti struktūra, vienijanti ne tik gydymo įstaigas, bet ir kelionių operatorius, kelionių agentūras, vežėjus.
– Ką laimėtų gyventojai iš medicinos turizmo? Ar nebūtų taip, kad sukurtume išskirtines sąlygas gydytis tik užsieniečiams? – pasiteiravau Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Rimanto Remeikos.
– Kasmet gydytis į Lietuvą atvyksta keli tūkstančiai medicinos turistų. Mes smarkiai atsiliekame nuo kitų šalių, nekalbant apie Vokietiją ar Šveicariją, kur nuo seno verčiamasi sveikatinimo paslaugomis turistams. Mes atsiliekame ir nuo Čekijos, Vengrijos.
Lietuvos dar nėra pasaulio žemėlapiuose, skirtuose medicinos turistams. Mūsų šaliai tai – didelis trūkumas, sakyčiau, nepanaudotos galimybės.
Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ar kitose šalyse gyvenantys mūsų tautiečiai gydosi Lietuvoje – tėvynėje jiems pigiau, patikimiau ir paprasčiau. Bet kartu tai rodo, kad mūsų medicina – aukšto lygio.
Kita vertus, nereikia nuogąstauti, kad pirmumo teisę gydytis turės atvykę turtingi pacientai, o ne mūsų šalies piliečiai. Mes galime sėkmingai plėtoti medicinos sritis, kurioms reikia žmogiškųjų išteklių ir šiuolaikinių technologijų.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą gavusios ligoninės turi puikios įrangos. Kita stiprioji pusė – kvalifikuotas medicinos personalas.
Lietuvoje teikiamos itin sudėtingos širdies chirurgijos paslaugos, turime puikių plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistų, yra atliekamos sudėtingiausios donoro organų ir audinių transplantacijos.
Būkime atviri, Lietuva – pernelyg maža rinka tokioms sudėtingoms medicinos paslaugoms. Mes galime pakviesti gydytis į Lietuvą turtingus žmones ne tik iš kaimyninių, bet ir iš tolimesnių šalių.
– Kasmet apie 110 tūkst. užsieniečių poilsiautojų atvyksta į Lietuvos sanatorijas. Ką daryti, kad jų būtų dar daugiau?
– Turtingus užsienio turistus gąsdina nežinomybė. Lietuva daugeliui jų – nepažįstama šalis.
Kad atvyktų gydytis užsieniečiai, jie turi žinoti, kokio lygio medicina yra Lietuvoje, kokios higienos ir sanitarijos sąlygos.
Mūsų gydymo įstaigos turi siekti tarptautinio pripažinimo, o jį suteikia akreditavimas ir paslaugų kokybės sertifikavimas.
Kitas svarbus dalykas – būtina palengvinti medicininių vizų išdavimą. Rytų kaimynai noriai atvyksta gydytis į Lietuvą, pavyzdžiui, iš Kaliningrado į Kauno klinikas vyksta ligoniai, kuriems būtina planinė neurochirurginė operacija.
Žinoma, tokių atvejų dar nėra daug, nes sunku gauti vizą. Vizų apribojimai neleidžia mums panaudoti visų gydymo paslaugų išteklių.
– Kodėl medicinos turizmas yra suvokiamas kaip eksporto dalis?
– Teikdama paslaugas medicinos turistams Lietuva užsidirba papildomai. Taip į valstybę atvežami pinigai, lėšos pasilieka pas mus. Tai – viena perspektyviausių medicinos sričių.
– Dirbti prestižinėje klinikoje, kur gydytis atvyksta pacientai iš užsienio, būtų didelė paskata jauniems gydytojams. Gal tai sumažintų jų emigraciją?
– Bėda ta, kad sveikatos sistemoje veikia iškreipta rinka. Valstybė nepajėgi sudaryti vienodų sąlygų privačioms ir viešosioms gydymo įstaigoms.
Pagal privačių ir valstybinių gydymo įstaigų santykį Lietuva užima vieną paskutinių vietų ES.
Privačios klinikos yra diskriminuojamos, o medicinos turizmas leistų joms sustiprėti. Teikdamos paslaugas jos galėtų konkuruoti su valstybinėmis gydymo įstaigomis.
Manau, mes privalome sudaryti palankesnes sąlygas privačiai medicinai, nes tik taip įmanoma pagerinti paslaugų prieinamumą, jų kokybę.
Medicinos turizmas – iššūkis ne tik privačioms klinikoms, bet ir viešosioms gydymo įstaigoms.
Daug nepanaudotų galimybių
Laimutis Paškevičius, Lietuvos medicinos turizmo asociacijos prezidentas:
„Lietuvai būtina surasti išskirtinę vietą tarptautinėje sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje, vengiant aršios konkurencijos jau įsitvirtinusiose rinkose, atrandant savo nišą mažiau ar dar neužimtose rinkose.
Sektinas pavyzdys galėtų būti Vengrija, kuri prieš porą dešimtmečių tarptautinėje medicininių paslaugų rinkoje prisistatė kaip odontologinių paslaugų šalis, vykdo nuoseklią strategiją ir dabar užima 30–40 proc. odontologinio turizmo rinkos.
Dabar Lietuvai patraukliausia Rytų ir Skandinavijos šalių rinka. Rytuose Lietuva istoriškai siejama su vakarietiška kokybe, išskirtiniu aptarnavimu, tvarka ir švara. Todėl Rytų rinkose mes galime išsiskirti siūlydami modernias, vakarietiškomis technologijomis pagrįstas, kokybiškas ir saugias medicinos paslaugas bei šiltą, slavams patrauklų aptarnavimą jų gimtąja kalba.
Skandinavijos valstybių, Jungtinės Karalystės ir Airijos gyventojams, pavargusiems nuo ilgų eilių ir didelių kainų, Lietuva būtų patraukli prieinamomis, kokybiškomis ir saugiomis medicinos paslaugomis už patrauklią kainą.
Atskiros gydymo įstaigos nėra pajėgios konkuruoti tarptautinėje medicinos turizmo paslaugų rinkoje.
Todėl būtina suburti privačias ir valstybines gydymo įstaigas, kelionių agentūras ir turo operatorius, viešbučius, medicinos SPA bei kitas medicinos turizmu suinteresuotas įstaigas, taip pat atitinkamas valstybines institucijas. Tokiu būdu užsienio šalių pacientams galėsime suteikti didžiausią vertę.
Medicinos turizmas Lietuvoje gali būti siejamas su širdies chirurgija, neurochirurgija, kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimu, plastine ir rekonstrukcine chirurgija, akių chirurgija, onkologija, odontologija, reabilitacija ir ambulatoriniu moderniomis technologijomis pagrįstu operatyviu ir visapusišku sveikatos ištyrimu. Manau, Lietuva ras savo nišą ir taps sparčiausiai kylančia medicinos turizmo žvaigžde Baltijos ir Šiaurės šalių regione.”
