Prieš Kalėdas spanguolių kainos paprastai pasistiebia. Turguje jų litras, kainavęs 8 litus, pabrango pora litų. Pernai įžiemojus šių uogų pardavėjai nesikuklino paprašyti ir 15 litų.
Parduotuvės šiuo metu vilioja pirkėjus akcijomis: pavyzdžiui, siūlydamos dvi 400 gramų lietuviškų spanguolių pakuotes už vienos kainą – 7,5 lito.
Galioja švenčių dėsniai
„Šventės. Šaldytų spanguolių pardavimas, palyginti gruodį su rugsėju, stryktelėjo 200 procentų. Keturiskart daugiau pardavėme ir gervuogių”, – skaičiavo „Maxima” atstovė Olga Malaškevičienė.
Gruodžiui persiritus į antrą pusę šaldytų uogų pardavimas yra 90 proc. didesnis nei kurį nors rudens mėnesį.
Lietuviškų uogų „Maxima” pastaruoju metu pardavė kone trečdaliu daugiau nei importuotų iš Lenkijos, Belgijos ar Latvijos.
„Prekiaujame tik lietuviškomis spanguolėmis. Užtat kitas šaldytas uogas – vyšnias, braškes, avietes tiekia ir mūsų šalies, ir Lenkijos įmonės. Pirkėjų valia rinktis”, – sakė „Norfos” atstovas Darius Ryliškis.
Pasak „Rimi” atstovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, vien per pusę gruodžio šio tinklo parduotuvės pardavė tiek šaldytų uogų kiek per visus metus.
Didžiąją dalį „Rimi” parduodamų uogų sudaro lietuviškos bruknės ir spanguolės, likusią – apie 10 procentų – ukrainietiškos uogos.
Gabena į užsienį
„Šiemet buvo geras uogų derlius. Jos kone 25–30 proc. pigesnės nei pernai. Nepaisant to, prekybos centruose vietos lietuviškoms uogoms paliekama pagal pirkėjų pinigines.
Tačiau jos vis dar plonos”, – sakė uogų ir grybų perdirbimo bendrovės „Vėtrija” direktorius Gediminas Daukšys.
Jo teigimu, mūsų šalyje šaldytų uogų suvalgoma dar labai nedaug. Nors migruojantys lietuviai jų vartojimo tradicijų ir atsiveža iš Europos, vis dėlto gamintojams žvilgsnį tenka nukreipti į eksporto rinkas.
95 procentus visų uogų, kurias superka ir užšaldo ši įmonė, yra eksportuojamos. Sunokusios miške ir užaugintos ūkininkų uogos gabenamos į Australiją, JAV, Japoniją, Kiniją ir daugelį kitų valstybių.
Paklausa – milžiniška
Anot G.Daukšio, uogų paklausa pasaulyje yra didelė. „Vėtrija” iš Lietuvos ūkininkų galėtų nupirkti dukart ar net triskart daugiau braškių, aviečių ar vyšnių, nei ūkininkai užaugina.
„Nėra tokių uogų, iš kurių nebūtų pelno. Todėl mūsų šalies ūkininkai galėtų auginti tai, kas pasaulyje nesunkiai parduodama”, – svarstė „Vėtrijos” vadovas.
Įmonė turi ir ekologiškų produktų gamybos sertifikatą. Ji superka spanguoles, bruknes ar mėlynes, surinktas iš sertifikuotų miškų, – tokių, arti kurių nėra pramonės įmonių ar taršos šaltinių.
Tačiau ekologiškos uogos brangesnės, todėl kone visos jos parduodamos Vakaruose.
„Dar nesuvokiame, kas nutiko. Per pastaruosius porą metų šaldytų uogų – braškių, aviečių – paklausa smarkiai padidėjo, ypač užsienyje.
Nors prieš tai ilgokai jos nebuvo”, – sakė įvairias uogas Marijampolės rajone, Kazlų Rūdoje, auginantis ūkininkas Vidas Juodsnukis.
Jo teigimu, uogos, sunokusios Šiaurės kraštuose, yra daug švaresnės nei importuotos iš Pietų.
Lietuvoje pramoniniu būdu užaugintos avietės, spanguolės, šilauogės ar kitos uogos maistine verte nenusileidžia sunokusioms miške.
Laukia pirkėjų iš Rusijos
Per 300 tonų įvairių uogų – aviečių, juodųjų ir raudonųjų serbentų šaldytuvuose sukaupęs ūkininkas Feliksas Šlėvė iš Radviliškio rajono Velžių kaimo džiaugsmu netrykšta.
Paties sunokintas ir užšaldytas uogas jis fasuoja į dideles pramonines pakuotes ir parduoda perdirbėjams.
„Lietuviai prastokai perka. Tik Kėdainių konservų fabrikas 20 tonų uogų išsivežė, tačiau po to stojo tyla”, – sakė F.Šlėvė.
Prekybos centrams jis uogų nesiūlo. Užtat parduoda obuolių ir kriaušių traškučius.
Ūkininkas viliasi, kad sausį sukrus perdirbėjai iš Rusijos. Paprastai jie nuperka visas užšaldytas uogas.
„Bet negaliu pats siūlyti. Reikia sulaukti, kol uogų jiems patiems prireiks”, – verslo subtilybes aiškino ūkininkas.
