Ar skiriasi mėsos kokybė, jei kiaulės kriuksi laisvai ar spaudžiasi ankštame garde? Augintojai įsitikinę, kad skirtumų tikrai yra.
Anot jų, kiaulės yra smalsios, joms būtina judėti, o gyvenimo džiaugsmas net ir šių gyvulių sveikatai bei mėsos skoniui turi įtakos.
Nors lietuviai deramai rūpinasi kiaulėmis, jų mėsos importuoja antra tiek, kiek patys užsiaugina. Tačiau šįmet apsirūpinti kiauliena bus gerokai kebliau.
Kiaulėms – erdvesni gardai
Europos Komisija kone prieš dešimtį metų išleido šių gyvulių gerove verčiančią pasirūpinti direktyvą. Tačiau ji įsigaliojo tik dabar.
Iki šių metų sausio ES šalių kiaulininkystės fermos turėjo būti taip pertvarkytos, kad kiaulėms, ypač paršavedėms, garduose vietos būtų į valias.
Tačiau šiuo metu net 80 proc. ES valstybėse esančių kiaulidžių dar neatitinka direktyvos keliamų reikalavimų. Nėra jokios tikimybės, kad kiaulės artimiausiu metu bus pergintos iš ankštų gardų į didesnius aptvarus.
Apskaičiuota, kad kas savaitę iš tokių ūkių į įvairių ES šalių mėsos perdirbimo įmonių skerdyklas nelegaliai bus atgabenama apie 2 mln. kiaulių.
Britai ragina nepirkti
Didžiosios Britanijos kiaulių augintojų asociacija tokią situaciją vadina pasityčiojimu iš Europos teisės aktų ir įspėja apie besikuriančią juodąją kiaulienos rinką.
Britų pyktį galima suprasti. Mat jau kone 10 metų, kai pačioje Didžiojoje Britanijoje paršavedes ir jų prieauglį draudžiama laikyti ankštuose metaliniuose garduose.
Ši valstybė, laiku pasirūpinusi gyvulių gerove, jų neužsiaugina pakankamai ir importuoja apie 60 proc. kiaulienos.
Todėl britų kiaulininkai ragina tėvynainius nebepirkti mėsos ar jos produktų, atgabentų iš tų ES valstybių, kuriose nesilaikoma taisyklių.
Tarp tokių – didžiosios ES šalys: galutinai pasirengti nesuskubo Vokietijos, Belgijos, Olandijos ūkiai. Kone pusės kiaulių fermų iki šių metų nepertvarkė Prancūzija, Italija, Ispanija.
Britai perka ir lietuviškų kiaulių, tačiau priekaištų jų augintojams negali turėti. Mat Lietuvos, kaip ir Estijos, Liuksemburgo ar Austrijos, ūkininkai kriuksėmis jau deramai rūpinasi.
Sankcijų dar nėra
Pernai sausio–spalio mėnesiais Lietuvos mėsos perdirbėjai importavo apie 125 tūkst. kiaulių. Eksportuota jų buvo kone 246 tūkst. Mūsų mėsos produktų gamintojai gyvų kiaulių perka Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, o vėliau patys jas skerdžia.
Taip skerdienos ir gaminių iš jos kilmės šalimi tampa Lietuva, nors iš tikrųjų vartotojai nė nenutuokia, kurioje valstybėje ir kaip šie gyvuliai užauginti.
Lietuvos kiaulidėse – jokių dramų. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, vyriausiojo veterinarijos gydytojo Giedriaus Blekaičio, visi ūkiai laiku suspėjo pasirūpinti kiaulių gerove.
Tačiau pagyros Lietuvos ūkininkams, o kartu ir jų kiaules perkantiems perdirbėjams vargu ar padės nušluostyti nosį konkurentams iš ES.
„Jokios kontrolės nėra. Neteko girdėti, kad būtų numatyta baudų ar sankcijų, kurios priverstų ES kiaulininkystės ūkius kuo skubiai persitvarkyti ir laikytis direktyvos reikalavimų”, – piktinosi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vicepirmininkas Algirdas Vaškelis.
Tikėtina, kad tie kiaulių veisėjai, kurie nesuskubo sukurti paršavedėms komforto, paršelius turės parduoti pigiau ir tik savo šalyje.
Anot G. Blekaičio, Europos Komisija šiuo metu renka duomenis iš ES valstybių apie padėtį kiaulininkystės ūkiuose. Sausio pabaigoje ketinama nuspręsti, kokių veiksmų imtis, kad gyvūnų gerovės direktyva pagaliau būtų visur įgyvendinta.
Kaina gali išsipūsti
Prognozuojama, kad šįmet paršavedžių ES ūkiuose sumažės apie 5–10 proc.
Vadinasi, bus mažiau paršelių, menks kiaulienos pasiūla. Sąlygos kilti kainoms – kuo puikiausios.
Kad jos nenusmuks, rodo ir pernykštė paukštynų patirtis. Lietuva buvo tarp ES lyderių, juos pertvarkiusių laiku. Todėl kitose šalyse atsiradus didžiulei paklausai, mūsiškiai metėsi eksportuoti, o kiaušinių kaina pasistiebė kone 50 proc.
Pasak A.Vaškelio, kiaulienos savikainą daugiausia lemia pašarų kaina, tačiau galutinį žodį vis tiek taria vartotojai. Jie arba perka mėsą, arba ne.
Šiuo metu Lietuvoje kilogramas kiaulienos vidutiniškai kainuoja apie 14,5 lito.
Pirmauja kinai
Prognozuojama, kad šįmet kiaulienos gamyba pasaulyje sudarys apie 105 mln. tonų – 0,3 proc. daugiau nei 2012-aisiais. Daugiausia kiaulių užauginama Kinijoje. Ji šįmet turėtų pagaminti apie 52 mln. tonų kiaulienos.
Tuo metu kitur kiaulienos gamyba mažės: ES ji turėtų siekti maždaug 22,6 mln., JAV – apie 10 mln. tonų.
ES menkstančiai kiaulienos gamybai daugiausia įtakos šiemet padarys sugriežtintos gyvulininkystės sąlygos ir brangūs pašarai.
