„Tai – ne tas svertas, kurį spustelėjus būtų masiškai pradėti naujinti namai. Žmonėms reikia siūlyti, kas jiems iš tikro aktualu – didinti valstybės paramos procentą“, – įsitikinusi Griunvaldo bendrijos pirmininkė Elena Markevičienė, atnaujinusi pirmąjį ir kol kas vienintelį dvylikaaukštį Kaune.
Tuo tarpu jau trečio bendrijos daugiabučio atnaujinimo projektą įgyvendinantis 203-iosios bendrijos pirmininkas Audrius Račkauskas sako, jog techninis projektas – tik maža dalis lėšų.
Tikisi, kad procesas pagyvės
Praėjusių metų pabaigoje Kauno savivaldybė išplatino viltingą žinią – ji ateinanti į pagalbą namus norintiems atnaujinti kauniečiams. Esą procesą paspartins savivaldybės skiriamos lėšos techniniam pastato atnaujinimo projektui rengti.
Jei miesto politikai pritars, savivaldybė numato parengti 120-ies Kauno daugiabučių atnaujinimo techninius projektus, kurių vertė maždaug 3 mln. litų.
Pristatydamas šį sumanymą administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis pabrėžė keleriopą jo naudą. Esą savivaldybės parama palengvintų daugiabučių atnaujinimo procesą, paskatintų vis daugiau gyventojų į jį įsitraukti. Tikimasi, kad pajudės ir keletą metų reklamuotas daugiabučių atnaujinimas kvartalais.
Savivaldybės finansinis indėlis būtų sutvarkyta infrastruktūra. Savivaldybė taip pat ketina Vyriausybei siūlyti nurėžti valstybės parama už šildymą tiems socialiai remtiniems asmenims, kurie nesutinka dalyvauti atnaujinant būstą.
Išlaidos – gerokai didesnės
Tris iš penkių bendrijos daugiabučių atnaujinęs 203-iosios bendrijos pirmininkas A.Račkauskas įsitikinęs, jog ne techninis projektas yra atnaujinimo stabdys. Gyventojų išankstinės išlaidos gerokai didesnės nei techninio projekto kaina. Dar iki paskolos reikia turėti sukaupus arti 100 tūkst. litų.
Parengti techninį projektą dabar kainuoja arti 25 tūkst. litų, tad suprantama, kad būna ir nepasitenkinimo, kai gyventojams iš savo kišenės tenka papildomai pakloti po 500 litų.
Būtų paprasčiau, jei tuo metu, kai darbai dar neatlikti, nereikėtų sukti galvos, iš kur gauti pinigų. O štai jei būtų leista už visų projektų rengimo išlaidas atsiskaityti iš paskolos lėšų – būtų lengviau.
A.Račkauskas smarkiai abejoja, kad parama techniniam projektui paskatintų žmones imtis atnaujinimo darbų. „Tikrovė tokia, kad didelė dalis gyventojų visiškai nesidomi atnaujinimo galimybėmis, nežino, kas yra tas techninis projektas“, – pastebėjo pirmininkas.
Siūlo viena, reikia kito
Griunvaldo bendrijos pirmininkės E.Markevičienės vertinimu, simbolinėmis paramos sumomis namų atnaujinimo nepaskatinsi.
Už techninį projektą ir energetinį auditą, rengtus dar prieš krizę, dvylikaaukščio bendrija mokėjo apie 13 tūkst. litų. O pastato atnaujinimo kaina – 1,3 mln. litų. Namas atnaujintas gavus 50 proc. valstybės paramos, gyventojams tenka mokėti 650 tūkst. litų paskolą. Ką, palyginti su tokia suma, reikštų 13 tūkstančių litų kompensacija?
Atnaujinimo projektams esą labai stinga valstybės garantijų, kad bus užtikrintas statybos organizacijos patikimumas. Štai mažiausią kainą dvylikaaukščio fasadui plokštėmis šiltinti pasiūliusi firma šiuos darbus darė pirmą kartą.
Rezultatas – po metų firma bankrutavo, už paaiškėjusių defektų taisymą tenka mokėti papildomai.
„Tačiau valstybė šių procesų visiškai nekontroliuoja. Štai kur didieji atnaujinimo stabdžiai“, – sakė ilgametė namo pirmininkė.
Biurokratinis absurdas
E.Markevičienė įsitikinusi, kad gyventojams aktualiausia – galutinė jiems teksianti sumos dalis. Todėl reikia didinti valstybės paramos dalį.
Pirmininkė turi karčios patirties, kaip savivaldybės deklaruota parama virsta biurokratiniu absurdu. Kai Griunvaldo bendrija kreipėsi paramos už atnaujinimo darbų dokumentų tvarkymą, negavo nieko, nes esą bendrija parama yra pasinaudojusi anksčiau.
Paaiškėjo, kad kaip parama buvo įskaityti 145 litai, prieš keletą metų skirti detaliajam planui įregistruoti Registrų centre.
„Mes savo lėšomis atlikome tai, ką privalo daryti savivaldybė, patys įregistravome, už tai gavome grašius. Ir štai šitas lėšų trupinys sukliudė gauti paramą rengiant milijoninio projekto dokumentus“, – iki šiol absurdu neatsistebi bendrijos pirmininkė.
Idėja vis dar kybo ore
A.Račkauskas pasigedo kvartalinio namų atnaujinimo idėjos konkretumo. Neseniai paskelbta, kad Kauno kvartalai reitinguoti pagal atnaujinimo poreikį, tarp jų yra ir K.Škirpos gatvės daugiabučiai.
Bet pasikeitus Kauno savivaldybės tarybos sudėčiai, jau porą metų niekas su gyventojais apie tai nekalba.
Dar kategoriškesnė buvo E.Markevičienė: esą šiuo metu, kai gyventojų išlaidos būstui ir maistui atima didelę dalį atlyginimo, žmonėms visiškai nerūpi kvartalinis pastatų atnaujinimas. Tad idėją valdininkai stumia nebent savireklamos tikslais.
„Nematau jokio privalumo gyventojams. Komunalinių paslaugų teikėjai ir šiaip privalo atnaujinti savo magistralinius vamzdynus. Savivaldybė ir šiaip privalo savo lėšomis parengti detaliuosius rajonų planus“, – sakė namo atstovė.
Daug nesutvarkytų
Iš viso Kaune – apie 1,5 tūkst. atnaujintinų namų.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenimis, jau atnaujinti 64 daugiabučiai. Rengiamasi atlikti 61 namo atnaujinimo darbus, derinami 32 namų techniniai projektai. Šiuo metu tvarkomi 15 daugiabučių.
