Lietuvių slidininkų keliai dažniausiai veda į Europą: artimesnes Slovakiją ar Čekiją, tolimesnes Austriją ar Italiją, brangesnę Šveicariją.
Tiesa, jau kelintus metus iš eilės jų akys krypsta ne tik į Tatrus ar Alpes, tačiau ir į Ukrainos Karpatų pusę. Trumpai pamankštinti kojas vykstama į kaimyninę Latviją.
O kelionių agentūros džiaugiasi šįmet po kelerių metų pertraukos gausiau sulaukiančios slidinėjimo naujokų.
Mėgina išvengti lietuvių
Patyrę slidinėjimo aistruoliai sutaria: kad ir kaip keistųsi kainos, slidinėti Europoje atsieina panašiai – už savaitę tenka pakloti 3000 litų taupiesiems, apie 3500 litų – išlaidesniems, tačiau tikrai ne švaistūnams.
Už tokią sumą galima nukakti iki Italijos ar Austrijos, įsigyti slidinėjimo pasą, gauti nakvynę, prasimaitinti ne tik patiems ruošiant maistą, bet ir suvalgant picą restorane, o vakare išlenkti taurę kitą bare.
„Skaičiuok, kaip nori, taupyk netaupęs, vis tiek tokia suma išeina. Jei nori sutaupyti, reikia važiuoti į Čekiją ar Slovakiją”, – aiškino kone dešimtmetį kasmet į slidinėjimo atostogas besileidžiantis vilnietis Ramūnas.
Į Slovakiją – automobiliu, į Italiją, Šveicariją, paskui vėl Italiją – lėktuvu.
Šitaip su draugų kompanija keliavęs Ramūnas šiemet automobiliu riedės į Tatrus.
Slovakiją draugija pasirinko norėdama nors šiek tiek sutaupyti. Savarankiškai keliauti Ramūną ir jo draugus skatina noras nesusidurti ant kalno su lietuviais.
Be slidžių nebegali
Šįmet sutaupyti pinigų bei laiko tikisi ir garsus kardiologas Pranas Šerpytis.
Žiemos sporto entuziastas, nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo išmaišęs nemažai Europos slidinėjimo kurortų, irgi rinksis Slovakiją – ten ant slidžių stos vos kelias dienas.
„Tie, kurie pradeda tai daryti, jau negali sustoti, nes reikia adrenalino”, – sakė sveiką gyvenimo būdą propaguojantis P. Šerpytis.
Bemaž dešimtmetį automobiliu ar autobusu riedėjęs į Slovakijos kurortus, nuo 2000-ųjų gydytojas renkasi Austriją ar Italiją. Arčiau širdies jam saulėtoji Italija.
Tačiau pasirinkimą lemia ir ilgainiui supanašėjusi paslaugų kaina.
P. Šerpytis visuomet pasidomi kelionių rengėjų pasiūlymais, tad jis jau žino, kad kelionei autobusu į jo mėgstamus kurortus ir nakvynei viešbutyje su pasirinktu maitinimu gali pakakti ir 1,5 tūkstančio litų, o keliaujant lėktuvu prireiks 2 tūkstančių litų ir daugiau.
Tiesa, į šią sumą neįskaičiuoti apie 700 litų atsieinantis slidinėjimo abonementas, slidinėjimo inventoriaus (jei neturi nuosavo) nuoma.
Prieš leisdamasis į kalnus P. Šerpytis pasitreniruoja Druskininkų arenoje.
„Esu sniego areną išmėginęs ir Dubajuje. Galiu pasakyti, kad Druskininkų arena niekuo jai nenusileidžia, net šiuolaikiškesnė atrodo”, – lygino slidinėjimo aistruolis.
Vis labiau traukia Ukraina
„Šįmet vis daugiau sulaukiame naujokų, besidominčių, kurie slidinėjimo kurortai jiems tinkamiausi. Išaugo kelionių į Slovakiją paklausa.
Dvigubai daugiau sulaukiame vykstančiųjų slidinėti į Ukrainą”, – naujoves vardijo kelionių agentūros „Guliverio kelionės” vadovas Algis Brazionis.
Slovakijos patrauklumą padidino Jasnos slidinėjimo centre įrengtas naujas gondolinis keltuvas, sujungęs abu Chopoko kalno šlaitus – šiaurinį ir pietinį.
„Tai priartino Slovakiją prie vidutinio lygio Alpių kurortų”, – aiškino A. Brazionis.
Pasak jo, Ukrainai pagyrimų negailėjo ten pernai slidinėję lietuviai: grįžę jie tikino, kad tenykštis Bukovelio kurortas iš esmės atitinka visus vakarietiškus standartus.
Tačiau Ukrainą dažnai renkasi tie, kuriems pakanka 3–4 dienų slidinėjimo. Kelionė autobusu ir nakvynė Bukovelyje atsieina apie 800 litų.
Skrenda net į Gruziją
„Slidinėjimo kelionių paklausa yra stabili, šiek tiek auganti. Tai – azartiškas sportas.
Kartą pamėginęs, arba kalnus pamilsti, arba norėsi juose būti tik vasarą”, – šypsodamasi kalbėjo „Baltic Clipper” atstovė Dana Miškinytė.
Greta pamėgtos Austrijos, Italijos, Šveicarijos ir atsinaujinančių Slovakijos kurortų pamažu įsitvirtina nauja slidinėjimo kryptis – Gruzija, taip pat Norvegija, Švedija, Ukraina.
„Itin svarbios tapo papildomos paslaugos – pirčių kompleksų kaimynystė, galimybė paragauti gardaus maisto.
Be abejonės, patyrę slidininkai itin domisi keltuvų tipais”, – vardijo D. Miškinytė.
Pernai daug keliavę su mažų sąnaudų bendrovėmis, šįmet slidinėtojai jau suka nosį nuo jų – baido mokesčiai už bagažą.
Renkasi keliauti patys
Skrydžių bilietus parduodančios agentūros „BPC Travel” duomenimis, šiemet, kaip ir praėjusiais metais, 60 proc. klientų į kalnus skrenda lėktuvu.
Apie 40 proc. lietuvių važiuoja savo transportu ir užsisako tik nakvynę.
Populiariausia tarp lietuvių slidinėti Austrijos Mairhofeno ir Kicbiūhelio kurortuose, Italijos Val Gardenos, Kronplaco, Val di Fjemės ir Livinjo regionuose, Prancūzijos Kurševelyje, Šveicarijos Cerma ir Verbjė slėnyje.
Išvyką planuoja iš anksto
Kelerius metus siūlęs slidinėti Italijos Alpėse, šiemet kelionių rengėjas „Novaturas” pardavinėja keliones į Austrijos kalnus.
„Kasmet siūlomų krypčių vis daugiau, didėja ir vietų keliautojams skaičius. Pastebėjome kelerius metus ryškėjančią tendenciją keliones planuoti ir įsigyti iš anksto.
Tuo metu būna didžiausias viešbučių pasirinkimas”, – kalbėjo „Novaturo” generalinis direktorius Linas Aldonis.
Italijoje beveik pusė visų keliaujančių lietuvių renkasi 3 žvaigždučių viešbučius.
Švęsti – į Alpes
Jau keleri metai viena populiariausių kelionių organizatoriaus „Tez Tour” siūlomų žiemos kelionių krypčių – Austrijos Alpės Zalcburgo regione.
Šią kryptį renkasi ne tik slidinėti, bet ir pasimėgauti sveikatinimosi paslaugomis mėgstantys žmonės.
Pasak „Tez Tour” atstovės Ingos Aukštuolytės, kelionių į Austrijos Alpes populiarumas 2011 metais, palyginti su 2010 metais, padidėjo beveik šešis kartus. Šią žiemą rengiama tiek pat kelionių kaip ir pernai.
„Itin paklausus šį žiemos sezoną buvo naujametis skrydis į Alpes.
Pasitikti metų sandūrą ant slidžių Austrijoje šiais metais pasiūlėme pirmą kartą”, – pasakojo I. Aukštuolytė.
Apie 2 proc. į kalnus keliaujančiųjų su „Tez Tour” – kaimyninių šalių gyventojai.
Latviai pagerino rezultatą
Europos Sąjungos statistikos agentūros Eurostato duomenimis, praėjusį žiemos sezoną labiausiai turizmo rezultatus pagerino Latvija (turistai praleido 11,4 proc. daugiau naktų kaimyninėje šalyje, palyginti su ankstesniu žiemos sezonu).
Lietuva į šią ataskaitą nebuvo įtraukta, mat laiku nepateikė pakankamai duomenų.
Didžiausio turistų srauto žiemą Europoje sulaukia Ispanija, kalnuotosios Italija ir Austrija.
Tiesa, Italijoje praėjusį šaltąjį sezoną poilsiautojai nakvojo 4,2 proc. naktų mažiau, šiek tiek sumažėjo ir Ispanijos rodikliai.
