Kinų milijonieriai ieško, kas priims juos ir jų pinigus

Didžioji dalis Kinijos milijonierių savo turtus susikrovė ne visai švariai. Dabar jų siekis – pergabenti lėšas į užsienį.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 8, 2013, 7:36 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 11:19 PM

Tikslių skaičių, kiek šešėliniame versle besisukusių pinigų pasklinda iš Kinijos po visą pasaulį, tikriausiai niekas negali nustatyti.

Tačiau tyrėjai teigia, kad per pastaruosius 10 metų iš šios šalies pasklido apie tris trilijonus nelegaliai atgabentų JAV dolerių (dabartiniu kursu – 7,95 trln. litų). Kas antras pasaulyje besisukantis neaiškios kilmės doleris – iš Kinijos.

JAV tyrimų centro „Global Financial Integrity” duomenimis, vien 2011 metais šios šalies piliečiai į užsienį pergabeno daugiau nei 470 milijardų dolerių (1,244 trln. litų).

Neturi kur investuoti

Kinus kitos šalys vilioja ne tiktai dėl saugumo, bet ir prastų investavimo savo valstybėje galimybių.

Vietos bankuose palūkanos menkos, kaip ir daugelyje valstybių. Pirkti akcijas anksčiau buvo labai populiaru, tačiau po kurį laiką stebėto pakilimo Šanchajaus ir Šendženo biržose jų kursai nukrito.

Bene geriausia investicija buvo laikomas nekilnojamasis turtas. Vis dėlto kai kuriuose Kinijos miestuose kvadratinis metras būsto jau kainuoja panašiai kaip Europoje, o visi tik ir kalba apie burbulą, kuriam netrukus lemta susprogti.

Kas lieka? Užsienis. Į kitas šalis keliauja ne tik pinigai, bet ir jų savininkai.

Nesustabdo net baudos

Kinai, norintys išgabenti savo pinigus į užsienį, labai rizikuoja, nes šalyje galioja griežtos valiutos prekybos taisyklės ir didelės baudos už pažeidimus.

Daugiau nei 40 tūkstančių eurų per metus į užsienį negali pervesti nė vienas šios valstybės pilietis. Tačiau pamėginti juk galima. Todėl kinai tai ir daro, ypač turtingesni.

Pasiturinčių žmonių čia nestinga. Manoma, kad Kinijoje yra gerokai daugiau nei milijonas piliečių, sukaupusių didesnį nei milijono eurų kapitalą.

Apklausų duomenimis, kas antras toks žmogus ketina palikti savo šalį.

Dažniausiai nurodomos priežastys – baimė dėl savo turto, nepasitikėjimas teismų sistema, nuolatinis kyšininkavimas.

Kelia savo reikalavimus

Valstybės, su kuriomis kinai milijonieriai sieja daugiausia vilčių, turi atitikti tris reikalavimus: negali būti jokių kalbų apie emigranto išdavimą Pekinui, reikia prestižinių aukštųjų mokyklų kinų atžaloms ir vadinamosios investuotojo vizos.

Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių mielai išduoda tokias vizas atvykėliams, sutinkantiems į jų ekonomiką investuoti atitinkamą sumą, paprastai bent kelis šimtus tūkstančių JAV dolerių.

Dažniausiai turtingi pabėgėliai iš Kinijos traukia į Kanadą, JAV, Australiją, Naująją Zelandiją, Didžiąją Britaniją ar Singapūrą.

2009 metais Jungtinės Valstijos net 53 procentus investuotojų vizų išdavė būtent kinams. Kanadiečiai 2008 metais – net 70 procentų.

Pekinui nieko nepraneša

Savaime suprantama, kad didžiules sumas gabenti į užsienį rizikinga. Net ir prasmukus pro kinų pareigūnus kyla pavojus įkliūti kitoje šalyje.

„Wall Street Journal” duomenimis, Kanados Toronto ir Vankuverio oro uostuose nuo 2011 metų iki pernykščio birželio iš Kinijos piliečių buvo konfiskuota apie 13 mln. Kanados dolerių (beveik 35 mln. litų) vertės nedeklaruotų pinigų.

Akivaizdu, kad neaptiktos sumos – daug didesnės.

Tačiau net ir aptikus nelegalius pinigus jų savininko Kanadoje laukia juokingos sankcijos: nuo rastos sumos reikia sumokėti 1–2 procentų baudą, ir pinigai vėl grąžinami.

Baimintis Pekino valdininkų niekam nereikia: apie šiuos atvejus Kanados muitinės paieškos tarnyba tik išskirtiniais atvejais praneša savo kolegoms Kinijoje.

„Mums iškyla rūpesčių, kad net ir tokios informacijos nuotrupos gali pridaryti bėdų pinigų savininkams”, – sakė buvęs Kanados muitinės tarnautojas.

Apstu abejotinų sandorių

Gerokai didesnės sumos iš Kinijos iškeliauja pasinaudojus netikromis prekybos sutartimis.

Pinigus į užsienį nelegaliai norintys išgabenti Kinijos verslininkai sudaro su pirkėjais sandorius ir tyčia deklaruoja itin mažas kainas už savo gaminius, kurie iš tiesų parduodami brangiau. Skirtumas lieka kitų šalių bankuose.

Panašiai elgiasi ir importu užsiimančios įmonės, tik jos iš užsienio prekes ar žaliavas perka daug brangiau, nei jos kainuoja iš tiesų. Likutis vėl patenka į savininkų sąskaitas už Kinijos ribų.

Bėga ir korumpuoti valdininkai

Didelę finansinių pabėgėlių grupę sudaro Kinijos valdininkai.

Oficialiai jie gauna menkus atlyginimus, tačiau daugelis kyšiais mintančių valstybės tarnautojų savo turtus jau seniai skaičiuoja milijonais eurų.

Padėjęs parašą ant kokio nors statinio statybos plano ar leidimo jį statyti kinų valdininkas paprastai gauna „hong bao”. Taip vadinami maži raudonos spalvos vokai su pinigai.

Paprastai tokie vokeliai dovanojami tik vaikams kinų pavasario šventės proga. Tačiau Kinijos valdininkams kone kiekviena metų diena – lyg šventė.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.