Nors kaimyninės valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka kartais, ypač po vadinamojo meškiukų skandalo, nepamiršta pagrasinti nukreipsiąs krovinius iš Lietuvos į Rusiją, tarpusavio prekybai tai kol kas netrukdo.
Pernai ji sudarė 1,5 milijardo JAV dolerių (3,9 mlrd. litų). Tokią statistiką pateikė nepaprastasis ir įgaliotasis Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas. Jis pabrėžė, kad praėję metai buvo sėkmingiausi per visus 20 metų nuo diplomatinių Lietuvos ir Baltarusijos santykių pradžios.
Ekonominiai santykiai pernai iš tiesų klostėsi gerai. Vagonai su trąšomis ir nafta visus metus dundėjo į Klaipėdos jūrų uostą.
Tačiau reali tarpusavio prekyba ūgtelėjo ne tiek jau daug. Lietuvos pirkėjai atsargiai žiūri į baltarusiškas prekes, o mūsų gaminiai kaimynams dažnai būna per brangūs.
Importas smarkiai šoktelėjo
Pernai iš Baltarusijos daugiausia importuota mineralinio kuro ir trąšų. Tai skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Šios prekės, beje, buvo populiariausios ir ankstesniais metais.
Tačiau legalioje rinkoje baltarusiškų degalų nepadaugėjo.
Šiek tiek dyzelino atsivežė tik keli smulkieji mažmenininkai. Baltarusiškos trąšos Lietuvoje taip pat nėra populiariausios, nes pakanka ir savų.
Tačiau statistika negailestinga: importas iš Baltarusijos į Lietuvą per 11 praėjusių metų mėnesių augo sparčiausiai tarp kitų šalių – daugiau nei 23 procentais. Tokiu šuoliu negalėtų pasigirti nė viena į Lietuvą eksportuojanti valstybė.
Per 11 mėnesių iš baltarusių importavome 2,3 mlrd. litų vertės prekių ir paslaugų – tiek pat, kiek iš Belgijos. Tačiau belgiško šokolado parduotuvėse padaugėjo, o baltarusiškų gaminių – vargu.
Dažniausiai šių prekių atsigabenę Lietuvos verslininkai vėliau jas eksportuoja į kitas šalis: nei nafta, nei trąšos neužsibūna. Dar daugiau šių prekių per mūsų šalį gabenama tranzitu, tačiau Statistikos departamentas tokių duomenų nerenka.
Konkurencijos bijo ne visi
Vis dėlto kaimynų gamintojams yra kuo pasigirti.
Cementas, šaldytuvai, biokuras – populiariausios baltarusiškos prekės, praėjusiais metais patekusios į mūsų šalies prekybos rinką.
„Akmenės cementas” jau anksčiau skundėsi vis augančiu pigesniu importu iš Baltarusijos.
Tačiau ši gamykla sėkmingai konkuruoja su kaimynais.
Alytaus „Snaigės” vadovai baltarusiškų šaldytuvų „Atlant” net nelaiko stipriais konkurentais, nors pripažįsta, kad jų gamintojai ėmėsi agresyvesnės rinkodaros Lietuvoje. „Atlant” kol kas nepatenka į žinomiausių šaldytuvų prekės ženklų penketuką.
Užtat Lietuvos šilumos gamintojai vis dažniau žvalgosi į kaimyninę šalį. Mat baltarusiai pigiai parduoda medienos skiedras. Pavyzdžiui, baltarusiškas biokuras deginamas „Vilniaus energijoje”.
Kaimyninėje šalyje biokuro katilinių beveik nėra, jo niekam nereikia, tad Baltarusijos medienos perdirbėjai skiedras lietuviams parduoda už žemą kainą.
Teigiama, kad baltarusiškų medienos atliekų mūsų šalyje tik daugės, tačiau kol kas tai nesudaro didelės konkurencijos mūsiškiams.
Dūsta nuo pigaus alaus
„Lidskoje”, „Krynica” bei kitokių rūšių baltarusiško alaus Lietuvos parduotuvėse buvo galima aptikti ir anksčiau.
Tačiau pastaraisiais metais jo upės gerokai ištvino. Maža to, kaimynai jau ėmė naudoti ir lietuviškus pavadinimus, pavyzdžiui, „Gaspadorių”.
Lietuvos aludariai įsitikinę, kad su Baltarusijos gamintojais jiems tenka kovoti nelygiomis sąlygomis.
Mat kaimynai alų atgabena naudodamiesi nuliniu importo tarifu. O lietuviai visiškai neparduoda alaus Baltarusijoje, nes tenykštis muitas – milžiniškas.
„Rašėme laiškus įvairioms institucijoms, tačiau atsakymą visuomet gaudavome vienodą: tokie importo tarifai suderinti dar 2003 metais pagal Europos Komisijos ir Pasaulio prekybos organizacijos sutartį.
Lietuva tuomet dar net nebuvo Europos Sąjungos narė. Todėl vienašališkai nustatyti kitokių muito tarifų mūsų šalis paprasčiausiai negali”, – apgailestavo Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Maistininkai jau atkunta
Lietuvos gamintojai irgi kur kas drąsiau veržiasi į kaimyninę šalį. Nors valiutų krizės niekas nepamiršo, Baltarusija laižosi žaizdas, o pirkėjai mielai perka, pavyzdžiui, lietuviškus maisto produktus.
Todėl lietuviškų maisto prekių eksportas praėjusių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius augo kaip ant mielių, atitinkamai 57 ir 78 proc.
„Baltarusijos ekonomika stabilizuojasi, o Lietuvos gamintojai prisitaiko prie tenykštės padėties. Mūsų maisto produktai kaimyninėje šalyje paklausūs ir turi gerą vardą”, – apibendrino Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Tačiau maisto produktai kol kas sudaro vos dešimtadalį viso Lietuvos eksporto į Baltarusiją.
Užsiima reeksportu
Oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių Lietuva į Baltarusiją eksportavo 3,3 mlrd. litų vertės prekių – daugiau nei į Švediją, Prancūziją ar Ukrainą.
Tačiau tikėtina, kad šių šalių vartotojai parduotuvių lentynose dažniau mato lietuviškus produktus nei baltarusiai. Mat lietuviškos prekės eksporto į Baltarusiją krepšyje sudaro net mažiau nei 20 proc.
Lietuviai labiausiai eksportą augino baltarusiams parduodami naudotus automobilius. Trečiąjį ketvirtį jų eksportas šoko net 173 proc. ir sudarė penktadalį viso eksporto.
„To nereikėtų nuvertinti, reeksportas irgi yra labai svarbus mūsų šalies ekonomikai”, – sakė A. Izgorodinas.
Ūgtelėjo ir chemijos bei tekstilės produktų eksportas į kaimyninę šalį.
