Vieno kambario 35 kvadratinių metrų ploto bute devynaukščiame plytiniame name Braškių gatvėje įsikūrusi Zita Baliukienė gavo 129,37 lito sąskaitą už šildymą lapkritį.
Sąskaita kaip sąskaita, bet moterį pribloškė kitkas. 72,5 lito – toks dabar yra karšto vandens cirkuliacijos mokestis, vadinamas gyvatuko mokesčiu.
Jis ūgtelėjo nuo 48 litų, kuriuos moteris mokėdavo anksčiau.
Apie permainas nepranešė
„Kažkokia nesąmonė, gyvatuko mokestį mokame visus metus. Ar dabar ir vasarą mokėsiu po 70 litų? Aš nesuprantu, už ką, ir niekas man negali normaliai paaiškinti.
Klausiau namo administratoriaus, tai jis paaiškino, kad toks mokestis taikomas visiems namams, kurie yra didesni nei 5 aukštų”, – piktinosi pensinio amžiaus moteris.
Vilnietis Leonas, gyvenantis Fabijoniškėse, irgi skundėsi „Sostinei” gyvatuku.
„Kodėl tylima apie gyvatuko mokesčio pakeitimus, kurie kone trečdaliu padidins kai kurių žmonių sąskaitas?
Anksčiau papildomai mokėdavome už 160 kilovatvalandžių (kWh), kurias sudarydavo 80 kWh už cirkuliaciją butui ir dar 80 kWh, jeigu yra gyvatukas.
Dabar mokėsime už 240 kilovatvalandžių, nes, pasirodo, kažkoks stovas iš sienos eina iki virtuvės čiaupo ir „Vilniaus energija” dėl to neva patiria nuostolį.
Mokėjome 49 litus, dabar mokėsime 70 litų, ir taip visus metus, nesvarbu, kiek sunaudosime šilto vandens ar kito gėrio”, – piktinosi Leonas.
Mažės sąskaitos už šildymą
Energetikai ramina, kad karšto vandens cirkuliacijai ir temperatūrai palaikyti sunaudojama šiluma yra atimama iš bendro namo šilumos įvadinio skaitiklio rodmenų.
Taigi daugiau mokant už gyvatuką atitinkamai sumažės sąskaitos už šildymą.
Tai savo ruožtu šildymo sezono pabaigoje energetikams ir valdininkams leistų prisiimti nuopelnus, kad už šildymą gyventojai sumokėjo mažiau nei pernai.
Nors sąskaitos už šildymą galbūt bus mažesnės, gyventojai „Vilniaus energijai” sumokės tiek pat arba net daugiau vien dėl gyvatuko mokesčio.
Mažiems butams – brangiau
Labiausiai dėl gyvatuko mokesčio nukentės mažų butų savininkai, o daugiausia laimės gyvenantys dideliuose butuose.
Sąskaitos už šildymą skaičiuojamos proporcingai kiekvieno buto plotui, o už gyvatuką – visiems vienodai .
Lapkritį Vilniuje buvo nemažai namų, kuriuose sąskaitos už šildymą buvo mažesnės nei gyvatuko mokestis.
Pavyzdžiui, 35 kvadratinių metrų ploto bute gyvenančios Z. Baliukienės sąskaita už šildymą buvo 3,7 lito už kvadratinį metrą, o visa „Vilniaus energijos” sąskaita, įskaitant gyvatuko mokestį, siekė beveik 202 litus.
Tame pačiame name, bet dvigubai didesniame bute gyvenančio kaimyno sąskaita buvo ne dvigubai, o tik trečdaliu didesnė – 331,5 lito.
Įpareigojo komisija
Energetikai kiekvieną kartą mėgina prieštarauti, jog karšto vandens cirkuliacijos mokestis nėra šildymas, o cirkuliacijos reikia tam, kad čiaupus greičiau pasiektų karštas vanduo.
Tačiau šilumos praradimas karšto vandens cirkuliacijai šildo visą namą, o gyvatukas yra ne kas kita, o dar vienas radiatorius.
Bendrovė „Vilniaus energija” apskaičiavo, kad Vilniuje tokias didesnes sąskaitas už gyvatuką turėtų gauti apie 18 tūkstančių būstų.
Įmonės atstovai teigia, kad taip vykdomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas.
Taikys skirtingus normatyvus
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) sprendimą dėl papildomo mokesčio už cirkuliaciją priėmė spalį, o mokestis išaugo nuo lapkričio, todėl gyventojai apie šį mokestį sužinojo gruodžio pabaigoje sulaukę sąskaitų už šildymą.
VKEKK narys Darius Biekša paaiškino, kad šio sprendimo reikėjo, nes komisija nustatė, jog ne viename daugiabutyje buvo viršyti vidutiniai energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvai.
Koks šilumos kiekis prarandamas dėl cirkuliacijos, įvertinama atliekant šilumos mainų skaičiavimus.
„Išanalizavus realią situaciją buvo nustatyta, kad ne viename pastate yra viršijami cirkuliacijos normatyvai, nors visos techninės galimybės karšto vandens sistemos efektyvumui atkurti yra panaudotos.
Iki šiol butuose, kuriuose yra viena karšto vandens tiekimo sistema ir vienas cirkuliacijos stovas bei įrengtas vonios šildytuvas, buvo taikomas 160 kWh normatyvas.
Tiek pat mokėdavo ir butų, kuriuose yra dvi karšto vandens tiekimo sistemos ir du cirkuliacijos stovai, šeimininkai. Nuo šiol pastarųjų būstų savininkai mokės daugiau – už 240 kWh”, – paaiškino D. Biekša.
