Vienos (Austrija) architektūros centro ekspertai kelias savaites keliavo po buvusias Sovietų Sąjungos respublikas ir studijavo jų modernistinį palikimą.
Po karo modernizmas buvusioje Sovietų Sąjungoje vystėsi įgaudamas specifinių bruožų – perimdamas kai kurių šalių nacionalines tradicijas, vietos kultūros ypatumus ir net klimatą.
Baltijos šalių regionas parodoje pristatomas kaip europietiškiausias. Austrai įžvelgia daug panašumų su skandinavų architektūra – paprastos, racionalios formos, nepriekaištinga atlikimo kokybė, kruopštus detalių apdirbimas. „Žvelgiant iš šalies, modernizmas Baltijos šalyse labiausiai statiškas, klasikinis”, – sakė menotyrininkas Georgas Schollhammeris.
Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos architektūra išsiskiria, nes pokario metais daugelis šių šalių miestų buvo atstatyti iš naujo, todėl urbanistinė medžiaga išsaugota blogai.
Nepaisydami brolystės su Rusija, Baltarusijos architektai net tais laikais sugebėjo kopijuoti savo kolegų iš Vakarų ir Tolimųjų Rytų darbus.
Bene aiškiausias to įrodymas – Babruiske stovintis architekto Vladimiro Gluščenkos pastatas, dar vadinamas varnėnų inkilu. Įkvėpimo baltarusis sėmėsi iš japonų architektų Kenzo Tange ir Kisho Kurokawos darbų. Varnėnų inkilo panašumas su televizijos centru Tangoje, ypač su „Nakagin Capsule Tower” (K. Kurokawa), – akivaizdus.
Pokario laikų Kaukazui būdingas modernizmo susipynimas su nacionalinėmis architektūros tradicijomis.
Parodos rengėjų dėmesio nusipelnė Baku turgus. Jo kompoziciją sudaro tradiciniai dengti rytietiški turgūs su mažomis gatvelėmis.
Lietuvoje vertina istorikai
„Tarp kai kurių architektų paplitęs požiūris, kad jei tai okupaciniu periodu statyta architektūra, ji – pilka, šalta, nekokybiška. Jei tai sovietinis objektas, dažniausiai arba šluojame jį nuo žemės paviršiaus, arba radikaliai transformuojame”, – tai vilnietės Julijos Reklaitės nuomonė. Šios architektės magistro darbas vadinasi „Modernizmo architektūros praradimai Lietuvoje”.
Kūrėja neabejoja, kad nebūtina visko saugoti. Tačiau kai kurie sovietiniai pastatai turi vertę kaip stiliaus ir tuo metu vyravusių idėjų simboliai. „Bėda ta, kad dažnai neįvertinamos sovietinės architektūros ypatybės, o juk šiuolaikiniams poreikiams pritaikyti pastatai galėtų įgyti naują architektūrinę vertę”, – įsitikinusi architektė.
Vertingiausiais sovietmečio statiniais Lietuvoje rūpinasi valstybė. „Sporto, Seimo rūmai Vilniuje, Mykolo Žilinsko dailės galerija ir IX forto kompleksas Kaune – tai unikalūs to laiko objektai, jų net renovuoti negalima, tik restauruoti”, – reikšmingiausius okupacinio periodo pastatus vardijo architektūros istorikas Vaidas Petrulis.
