Bendrovės vadovai taip ir pasielgė. Anksčiau pirktas brangias, tačiau itin kokybiškas Europoje gaminamas žaliavas jie pakeitė daug pigesnėmis vietinėmis.
Darbo neteko lygiai pusė žmonių – 350. Likusieji jau keturis mėnesius negauna atlyginimo.
„Niekas nebesijaučia saugus – nei savininkas, nei paprastas konvejerio mechanikas. Juk mūsų šalis stovi ties ekonomine praraja”, – sakė įmonės vadybininkas Bijanas, nieku gyvu nenorėjęs atskleisti savo pavardės.
Sankcijos smogė skaudžiai
Sulig Vakarų valstybių įvestomis sankcijomis Irane baigėsi nuolatinis ekonomikos augimas. 2011 metais šalies bendrasis vidaus produktas pasistiebė net 6 procentais, tačiau pernai jau smuko 1 proc.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Irano ekonomika šiais metais galėtų augti.
Tačiau tam greičiausiai sukliudys daugelis veiksnių: vis labiau nuvertėjanti vietos valiuta rialas, įsisiautėjusi infliacija ir menkos galimybės eksportuoti naftą.
Jungtinės Amerikos Valstijos sankcijas Iranui įvedė jau seniai – 1979 metais, kai šioje šalyje įvyko islamo revoliucija.
Tačiau anksčiau buvo draudžiama amerikiečiams bendradarbiauti su įmonėmis, kurias palaiko režimas.
Prieš keletą metų draudimai buvo gerokai sugriežtinti. Įvairių apribojimų šiuo atžvilgiu yra įvedusi ir Europos Sąjunga.
Vakarų valstybės įsitikinusios, kad Teheranas kuria branduolinį ginklą, nors Irano valdžia tai ir neigia.
Draudimai dar griežtėja
Šių metų pradžioje JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą dėl dar griežtesnių sankcijų Iranui.
Pamažu artėjama prie visiškos šios valstybės ekonominės izoliacijos.
Dar daugiau Irano energetikos, laivybos ir finansų bendrovių įtraukta į juodąjį sąrašą, kuriame esančios įmonės negali tikėtis jokių ryšių su JAV verslo pasauliu.
Naujasis įstatymas turėtų uždrausti ir bet kokius mainus su Iranu.
Mat kai kuriais atvejais buvusių sankcijų ši šalis išvengdavo pardavinėdama naftą ar kitus išteklius ne už pinigus, bet, pavyzdžiui, už auksą ar kitus brangiuosius metalus.
„Iki šiol galioję apribojimai Irano ekonomikai smogė skaudžiau, nei daugelis tikėjosi.
Tačiau branduolinio ginklo kūrimo programa nesustojo, todėl būtina didinti ekonominį spaudimą”, – naujas sankcijas gyrė konservatyvios JAV organizacijos Demokratijos gynimo fondo atstovas Markas Dubowitzas.
Vis dėlto B.Obamos pasirašytas įstatymas galioja tik JAV įmonėms. Užtat už naftą Iranas iš Indijos tebesigabena kviečius ir arbatą, iš Pakistano – mėsą ir vaisius, o iš Kinijos – viską, ko trūksta: nuo užtrauktukų iki plytų ir cemento.
„Mainai kol kas padeda išvengti blokados, tačiau ilgalaikiu požiūriu tai lems ekonomikos nuosmukį”, – įsitikinęs Kalifornijos universiteto politologas Dariushas Zahedi.
Kursą palaiko dirbtinai
Bene skaudžiausias Teheranui buvo praėjusių metų liepą įsigaliojęs draudimas Europos Sąjungos šalims pirkti naftą iš Irano. Valstybė neteko didžiausio savo pagrindinės eksporto prekės pirkėjo.
Net ir Irano valdžios atstovai pripažino: šalies naftos eksportas, anksčiau siekęs 2,5 mln. barelių per dieną, jau smuko iki vos 1 milijono barelių.
Todėl pernai valstybės užsienio prekybos deficitas siekė 60 mlrd. JAV dolerių.
Nenuostabu, kad 2012-aisiais vos per vieną rugsėjo savaitę Irano rialas kitų valiutų atžvilgiu nuvertėjo net 30 procentų.
Tuomet vyriausybė nusprendė palaikyti lengvatinį valiutos kursą studentams, keliaujantiems į užsienį piliečiams ir maisto produktų bei medikamentų importuotojams.
Kol kas Iranas tai gali sau leisti. Valstybės bankrotu, nepaisant ekonominės blokados, dar net nekvepia.
Priežastis paprasta: lygiai prieš metus Teheranas turėjo sukaupęs apie 100 milijardų JAV dolerių užsienio valiutos atsargų. Didelę jų dalį jau teko paaukoti pernai, tačiau ekspertai neabejoja, kad dar likę nemažai pinigų.
Tenka veržtis diržus
Vakarams svarbiausia priversti Iraną atsisakyti branduolinių ambicijų, o paprastiems šios valstybės piliečiams – kaip nors pragyventi.
Net vidurinės klasės žmonėms laikraščiai ir knygos jau tampa prabangos preke, o mažiau pasiturintys tik per šventes begali pasimėgauti, pavyzdžiui, paukštiena.
„Pamažu atsisakėme jogurto, pieno ir sviesto. Kainos augo kiekvieną dieną, todėl nebeįstengėme įsigyti šių produktų”, – dejavo 45 metų namų šeimininkė iš Teherano Ameneh.
Nuvilnijo streikų banga
Turgaus prekeiviai, turintys daug įtakos Irano ūkiui, praėjusių metų rugsėjį buvo surengę streiką. Sustabdyti protestą vyriausybei pavyko tik pagrasinus, kad jo rengėjai bus areštuoti, o dalyviai neteks galimybės užsiimti verslu.
Nepaisant draudimų, vėliau prie šalies parlamento pyktį liejo fabrikų darbuotojai ir studentų, nebegalinčių susimokėti už mokslą, šeimos.
Spalį benziną ir dyzeliną vežioję vairuotojai dėl nedidėjančių atlyginimų dvi dienas streikavo Isfahane, todėl vienas didžiausių šalies miestų buvo pristigęs degalų.
Verslas ėmė sproginėti
Minėta bendrovė „Bam Shargh Isogam” įsikūrusi Delidžane, kuris buvo laikomas vienu Irano ekonomikos augimo pavyzdžių. Šiame regione veikia šimtai įmonių, daugiausia užsiimančių statybinių medžiagų gamyba.
Per pastarąjį dešimtmetį jos nuolat plėtėsi, eksportavo savo produkciją į užsienį. Delidžane kūrėsi profesinės ir aukštosios mokyklos, o darbo vietų buvo daugiau nei darbuotojų, todėl teko samdyti imigrantus.
Bėdos prasidėjo 2011-aisiais, kai Teheranas nusprendė atsisakyti subsiduoti energijos išteklių kainą. Žaibiškai pabrango degalai, elektra, netgi vanduo.
Vyriausybė žadėjo, kad 30 procentų sutaupytų lėšų bus skirta nuostolių patyrusioms įmonėms paremti, tačiau šių pinigų verslas taip ir nesulaukė.
Mat Teheranui reikėjo kuo daugiau pinigų, kad galėtų palaikyti pernelyg aukštą rialo kursą kitų valiutų atžvilgiu ir užkirsti kelią infliacijai. Iki 2012-ųjų rudens valstybei tai pavyko, tačiau vėliau prasidėjusi griūtis smarkiai smogė ir gyventojams, ir verslui.
Kaip ir būna tokiais atvejais, įmonės nebegalėjo atsiskaityti viena su kita. Pirmiausia bankrutavo smulkiosios bendrovės. Kaip galima spręsti iš užuominų, dabar ant bedugnės krašto stovi ir gerokai didesnės kompanijos.
Delidžane veikianti užeiga „Nader Ghazapazi” prieš penkis mėnesius per dieną pamaitindavo pusantro tūkstančio fabrikų darbuotojų, dabar – vos 350.
Vietos transporto įmonės savininkas visai neseniai turėjo 40 vilkikų, kuriais prekės buvo gabenamos net į užsienį. Dabar jų liko tik penkiolika, o maršrutai nebekerta šalies sienų.
Panaši padėtis visoje valstybėje. Pernai penkios didžiausios šalies pieno perdirbimo įmonės kreipėsi į patį ajatolą Ali Khamenei ir pranešė, kad jų laukia itin gūdūs laikai, jei ekonominė padėtis nepasikeis.
Studentai grįžta į tėvynę
Iranas nuo seno garsėjo studentų eksportu. Šios šalies piliečiai mielai vykdavo mokytis į užsienį, kad vėliau įgytas žinias pritaikytų savo tėvynėje.
Tačiau dabar 90 tūkstančių užsienyje studijuojančių iraniečių nėra tikri, kad sugebės susimokėti už mokslą, nes net ir jiems pritaikytas dirbtinis rialo kursas kitų valiutų atžvilgiu jau tapo našta.
Skaičiuojant vietos valiuta, studentų mokslo užsienyje išlaidos per metus išaugo net keturis kartus. Daugelis tėvų nebegali tiek mokėti, todėl vaikai priversti grįžti nebaigę mokslų.
„Praleidau užsienyje dvejus metus, liko labai nedaug, kad pabaigčiau studijas, tačiau man tikriausiai tai nelemta”, – skundėsi vienoje Azijos valstybių ekonomikos mokslus krimtęs Ali.
Uždraudė net šokoladą
Niekas nenustebs, jei artimiausiu metu Teheranas įves talonų sistemą degalams ir maisto produktams lyg karo atveju.
Juolab kad šalies Prekybos ministerija jau paskelbė 75 vadinamųjų prabangos prekių, kurias nuo šiol draudžiama įvežti į šalį, sąrašą. Jame atsidūrė ne tik prašmatnūs automobiliai, bet ir šokoladas.
Taip pat uždrausta iš Irano eksportuoti kviečius ir daugelį maisto produktų, o eksportuotojams nurodyta visas pajamas už prekes grąžinti į savo tėvynę.
„Verslas tapo dvasininkų karo su Vakarais įkaitu. To mes tikriausiai nepakelsime”, – dejavo Dubajuje įmonę turintis iranietis. („Wsj.de”, LR)
Kenčia ir kaimyninės šalys
Iranui paskelbtos sankcijos pridaro nuostolių ir jo kaimynams. Anksčiau šios šalies įmonės nemažai investuodavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tačiau dabar tokių drąsuolių nebeliko.
Iraniečiai mėgdavo nemažai keliauti, bet dabar jiems tenka atsisakyti šio pomėgio. Todėl vien Turkijoje per praėjusius metus turistų iš šios šalies srautas sumenko 35 procentais.
