„Žalioji savaitė“ Vokietijoje - proga Lietuvos ūkininkams priminti apie save

Specialiai lrytui.lt, „Žalioji savaitė“, Berlynas

„Žaliosios savaitės“ akimirkos.<br>A. Srėbalienė
„Žaliosios savaitės“ akimirkos.<br>A. Srėbalienė
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas”)

2013-01-18 15:37, atnaujinta 2018-03-13 18:19

Penktadienį į tarptautinę parodą „Žalioji savaitė“ Berlyne sugužėję maisto produktų gamintojai dairėsi vieni į kitus, o lankytojai smaguriavo. Prieš paragaudami lietuviškų patiekalų mugės svečiai plojo katučių skrabalais J. Offenbacho „Kankaną“ grojančiam Regimantui Šilinskui.

Parodos dalyviai nuo pat penktadienio ryto kibo į darbus. Už žemės ūkį atsakingi politikai skubėjo iš vieno susitikimo į kitą. Parašams po bendradarbiavimo sutartimis suraityti bei diskusijoms jie turės laiko turės iki penktadienio vakaro.

Duoklę parodai valdininkai atidavė iš pat ryto. Ją aplankė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Berlyno meras Klausas Wowereitas, Vokietijos federalinė maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministrė Ilse Aigner. Dėmesys – žemdirbių rūpesčiams

Šiemet Lietuvos žemės ūkio politikų delegacijai kaip niekad teko svarbi užduotis. Susitikimuose su Vakarų valstybių atstovais jie nepraleidžia progos priminti apie Lietuvos, o kartu – ir kitų Baltijos valstybių rūpestį, - tiesiogines išmokas žemdirbiams.

„Žalioji savaitė“ – dar viena proga „nusiųsti“ ES senbuviams priminimą, kad mūsų ūkininkai – nė kiek neprastesni.

„Susitikimų nauda net neverta abejoti“, - šiandien žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna rankomis jau sukirto su Ukrainos bei Moldovos atstovais dėl prekybos žemės ūkio produktais. Ir ne tik jais.

„Su Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministro pavaduotoju Aleksandru Senj aptarėme įvairias bendradarbiavimo galimybes prekybos, gamybos srityse, taip pat – ir veislinių gyvulių eksportą. Neatsitiktinai. Nes Lietuva nuo seno garsėja gerų, produktyvių veislių gyvuliais“, - sakė ministras.

Šiandien ministras V. Jukna pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį su Azerbaidžiano žemės ūkio ministru Ismatu Abasovu.

„Visos šios šalys mums svarbios, nes tai – patrauklios eksporto rinkos. Be to, bendradarbiavimas ekonomiškai naudingas ne tik verslininkams, bet ir mokslininkams, nes galvojame ir apie bendrus mokslo projektus “, - užsiminė V.Jukna.

Penktadienį jo dar laukė pokalbiai su Lenkijos, Čekijos,. Rusijos, Naujosios Zelandijos atstovais. O vakare – ir trišalis Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikimas.

Proga pasigirti

Ekologiški maisto produktai - ožkų pieno sūriai, rūkyti mėsos gaminiai, ekologiška duonos gira. Iš ekologiškų žaliavų - odos, lino pluošto, vilnos sukurti tautodailininkų dirbiniai.

Kalnai rūkytų, vytintų mėsos gaminių, kuriuos suvežė bendrovės„Biovela“, „Agrovet“, „Delikatesas“, „Krekenavos agrofirma“. „Žemaitijos pieno“ kietieji fermentiniai sūriai, ąsočiai alaus, išvirto Butautų dvaro bravore, Petro Metrikio surauginti agurkai.

Agurkus P. Metrikis, išsaugojęs tradiciją, perimtą iš savo senelių, raugina jau 15 metų. Ne bet kokius, bet tik vienos veislės ir paties šiltnamiuose užaugintus.

„Aš taip pat gimiau šiltnamyje“, - nusijuokė Petrui ūkyje, o šiuo metu – ir parodoje talkinantis jo 26 metų sūnus.

Vokiečiai iš nuostabos kraipė galvas matydami, kaip senąsias maisto ruošimo tradicijas puoselėjanti amatininkė Laimutė Sadauskienė ant įkaitinto veleno varvino šakočių tešlą.

„Jiems atrodo, kad tai – kepinys iš krakmolo. O į tešlą juk suvertėme kalną sviesto ir įmušėme apie pusšimtį kiaušinių“, - juokėsi moteris.

„Teragauja vokiečiai sūrių. Visiems užteks“, - į tarptautinę parodą„Žalioji savaitė“ Berlyne pirmąkart nukakusi ūkininkė iš Širvintų rajono Dalia Ėmužytė galando peilį. Ne mėsai, bet ožkų sūriams pjaustyti.

Išspaustą iš rauginto ožkų pieno varškę ji slegia, primaišiusi įvairiausių prieskoninių žolelių.

„Viskas gamybos procesas, pradedant pašarais, pienu, baigiant įvairiais priedais, yra ekologiškas“, - patikino D. Ėmužytė.

Iki šiol į vokiečių ūkininkams ji parduodavo vesislinius ožiukus. Bet ekologiško ožkų ūkio šeimininkė net neabejoja, kad parodoje paragavę jos suslėgtų sūrių vokiečiai sukirs rankomis ir dėl jų tiekimo.

„Žalioji savaitė 2013“ - faktai

Penktadienį lankytojams 78-tą kartą duris atvėrė Berlyne rengiama tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2013“ („Grune Woche 2013“).

Lietuva savo tautinį paveldą, kulinarinius gardėsius, išskirtinius maisto pramonės įmonių gaminius parodoje eksponuoja 11-tą kartą.

Nuo 1926 metų rengiama paroda „Žalioji savaitė“ yra viena seniausių bei populiariausių parodų ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Šiemet į gurmanišką kelionę po pasaulį lankytojus ji vedžios iki sausio 27 dienos.

Visi, kurie norės leistis į kulinarinę kelionę, turės ilgokai pasivaikščioti: 26 ekspozicijų salėse įsikūrę 1630 dalyvių iš 67 šalių. Tai - daugiausiai per visą parodos istoriją.

Ekspozicijos užima 115 tūkst. kv. metrų plotą. Kiekviena valstybė stengiasi savitai pristatyti unikalų savo šalies kulinarijos paveldą, perteikti geriausias maisto gaminimo technologijas.

Kaip skelbia parodos organizatoriai, pora šalių - Sudanas ir Kosovas, šioje parodoje dalyvauja pirmąjį kartą.

Lietuva šioje parodoje dalyvauja nuo 1991 metų, tiesa, su pertraukomis. Mūsų šalies stendas iš kitų išsiskiria estetika. Nuolatiniai šios parodos lankytojai žino, kad jame galima pasivaišinti tikra rugine duona, gira, ragaišiais, rūkytomis ir vytintomis dešromis, sūriais.

Šiemet parodos partnerė yra Olandija. Ši valstybė „Žaliojoje savaitėje“, dalyvauja 60-ą kartą. Olandai vaišina veršiena, šviežiomis austrėmis, pyragaičiais, alumi, sūriu.

Parodos organizatoriai tikisi, kad per savaitę, iki sausio 27-osios, joje apsilankys per 400 tūkst. svečių, iš jų - apie 100 tūkst. verslo atstovų.

Manoma, kad į konferencijose, susitikimuose, seminaruose, kurie rengiami pirmosiomis parodos dienomis, susirinks apie 300 ekspertų ir žemės ūkio specialistų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.