„Kaip gardu”, – užkandę bendrovės „Biovela” vytintos dešros arba kumpio vokiečiai parodoje dar gurkšteli šviesaus Butautų dvaro alaus.
Vokietijos sostinės parodų centre „Messe Berlin” vykstančioje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė” naujausiais ir gardžiausiais savo gaminiais lankytojus vaišino ne tik mėsos perdirbimo įmonė „Biovela”, bet ir kitos šios srities įmonės: „Agrovet”, Krekenavos agrofirma, „Delikatesas”.
Ne naujokė šioje parodoje ir kietojo fermentinio sūrio „Džiugas” gamintoja pieno perdirbimo įmonė „Žemaitijos pienas”. Kaip ir ekologišką duoną kepanti bendrovė „Saimeta”.
Skonis – panašus
Bet paroda nėra vien tik gurmanų šventė. Verslininkai nepailsdami traukia iš dėklų vizitines korteles, o su patikimų tiekėjų ieškančiais „žvalgais” susėda ir dalykinio pokalbio.
Lietuvos verslininkų ir ūkininkų žvilgsniai nuolatos krypsta į Vokietiją. Pernai, kaip ir ankstesniais metais, ši valstybė buvo viena svarbiausių mūsų šalies prekybos partnerių.
„Kiekviena rinka yra savaip įdomi, tik reikia tą savitumą atrasti”, – sakė „Agrovet” vadovas Augenijus Gudžiūnas.
Jo teigimu, Vokietija nėra iš tų šalių, kurios nusiteikusios prieš importinius produktus, todėl ir lietuviškiems gaminiams maisto parduotuvių lentynose atsiranda vietos.
Be to, vokiečių skonis yra panašus į Rytų Europos gyventojų, todėl ir Lietuvoje gaminamų maisto produktų skonio savybės jiems yra priimtinos.
Dar svarbiau, anot A.Gudžiūno, yra tai, kad Vokietijoje dažnai susikerta aukščiausio lygio žemės ūkio pareigūnų iš visos ES keliai.
„Būtent čia, parodoje, vykstančiuose susitikimuose galima pajusti, kur suka pati ES: kokios nuotaikos, kokie nauji teisės aktai, kaip keisis žemės ūkio strategija.
Tai mums, gamintojams, neleidžia pasiklysti maisto produktų eksporto jūroje”, – sakė „Žaliojoje savaitėje” viešėjęs A.Gudžiūnas.
Vokiečiai siūlo sutartis
Vokietija yra didžiausia ekologiškų grūdų vartotoja Europoje. Iš ekologiškų avižų ji gamina dribsnius. Tikėtina, kad pakuotės su įvairiais prekių ženklais sugrįžta ir į mūsų šalį, kur už jų kilogramą interneto parduotuvėje prašoma 18 litų.
Pasak grūdų prekybos įmonės „Agerona” vadybininko Sigito Šalkausko, ekologiškus žirnius, pupas, lubinus, kviečius Vokietijoje noriai perka ekologiškų pašarų gamintojai.
Lietuvoje lieka tik menka dalis grūdų, kurie dažniausiai ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose sumalami pašarams.
„Tik užauginkite”, – už toną nemodifikuotų sojų pupelių vokiečiai pasirengę mokėti 800 eurų (apie 2700 litų). Ir siūlo bendradarbiavimo sutartis kad ir 10 metų. Net su sąlyga, kad supirkimo kainą bus galima patikslinti kasmet.
„Ekologiškų sojų paklausa didelė, tačiau dar nesimėtome pažadais”, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.
Jis Ukmergės rajone praėjusiais metais sojomis buvo užsėjęs apie 100 hektarų – gerokai daugiau nei 2011-aisiais.
Įkvėpimas jį pagavo po viešnagės parodoje Niurnberge, Vokietijoje. Sojų nusivežusį ūkininką apspito ir pašarų gamybos, ir maisto pramonės įmonių atstovai, siūlydami ne vienų metų kontraktus.
„Apskritai ne tiktai sojų, bet ir kitų ekologiškų baltymingų augalų – žirnių, pupų – poreikis Vokietijoje yra didelis, mat Europos ūkininkai atsikando varginančio darbo ir sėja tik tai, ką naudojant chemikalus nesunku užauginti: kviečius, rapsus”, – sakė S.Daniulis.
Perka neišvaizdžius obuolius
Jau penktus metus vokiečių aludariai perka salyklą iš bendrovės „Maltosa”. Miltai bei kepinių mišiniai taip pat yra paklausūs Vokietijoje.
Karamelinis salyklas naudojamas kaip ekologiniai dažai: duonos kepiniams jis suteikia ir tamsumo, ir tam tikrą aromatą.
Mūsų šalies sodininkai į Vokietiją išveža neišvaizdžius, tačiau jokios cheminės taršos negavusius obuolius. Iš jų supirkėjai spaudžia ekologiškas sultis.
Eksportas tik stiebėsi
Pastaruosius penkerius metus žemės ūkio žaliavų ir maisto produktų eksportas į Vokietiją tik stiebėsi.
Eksportas į Vokietiją 2011-aisiais sudarė 10 proc. viso Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Išankstiniais duomenimis, tos pačios augimo tendencijos išliko ir 2012-aisiais.
Krizės pradžioje, 2008-aisiais, vokiečiai iš Lietuvos bendrovių nupirko 246 mln. eurų (848 mln. litų), o 2011 metais jau 343 mln. eurų (apie 1,2 mlrd. litų) vertės produkcijos.
Apskritai nuo krizės pradžios iki praėjusių metų lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas į Vokietiją ūgtelėjo kone 50 proc.
Grietinėlė, sviestas, sūriai ir varškė, rūkytos žuvys, paukštiena, kiaušiniai, rapsų sėklos, kviečiai – visa tai vilkikais iš Lietuvos gabenama į Vokietiją.
Pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus vokiečiams parduotų lietuviškų sūrių ir varškės vertė padidėjo 6 kartus, rugių – kone 3 kartus.
Iš Vokietijos vilkikai sugrįžta prikrauti maisto priedų, šviežių arba atšaldytų žuvų, kavos, šokolado, kitų maisto produktų, turinčių kakavos.
Prekiauja ir kiauliena
Mėsos perdirbimo įmonė Krekenavos agrofirma į Vokietiją iki šiol gabeno ne mėsos gaminius, bet žaliavą – kiaulienos skerdieną. Bet viena paklausiausių prekių, kurią Lietuvos įmonės perka Vokietijoje, taip pat yra kiauliena.
Net ir „Žaliojoje savaitėje” neapsieita be diskusijų apie šįmet ES įsigaliojusius kiaulių gerovės reikalavimus. Mat ES kiaulininkystės ūkių, kurie iki šių metų sausio mėnesio nesuskubo padidint paršavedėms gardų, laukia prekybos suvaržymai.
Tačiau Lietuvai tai nė motais – moderniose kiaulidėse gerovė riestauodegėms jau yra sukurta. Vokietijoje dar yra likę ūkių, kurie nesuskubo atlikti šios namų užduoties. Ir ne dėl tingėjimo, bet dėl lėšų stygiaus.
Vokietijos ūkininkų sąjungos pirmininko Joachimo Rukwiedo teigimu, nors šios šalies žemės ūkio sektoriumi ir pasitikima, o apyvarta auga, didėjanti energijos kaina, brangstantys pašarai ir įranga gali pakišti koją tolesnei plėtrai. O pajamos iš žemės ūkio veiklos gali ir sustingti.
Būtinas dėmesys ir kokybei, ir etikai
Vokietijoje šiuo metu eksportuotojams talkina jau du Lietuvos komercijos atašė. Pasak Bavarijoje darbą pradedančios Romos Bernatavičiūtės, vokiečiai yra reiklūs, jie nemėgsta blaškytis. Jei jau sudaro sutartis su tiekėjais, su jais ir dirba.
Todėl, norint sudominti Vokietijos įmones lietuviškais gaminiais, reikia ir deramai pateikti apie juos informacijos, ir laikytis verslo etikos. Produktai taip pat turi atitikti gamybos standartus.
