„Jos (Kauno miesto skolos. - ELTA) daug mažesnės negu sostinės. Iš jų vaduojamės. (...) 2012 m. pradžioje Kaunas turėjo 210 mln. litų skolų. Šiuo laikotarpiu, po metų, mes turime 172 mln. litų skolų. Tai nereiškia, kad jos yra kažkokios trumpalaikės ar pradelstos. Jos yra visos vykdomos“, - antradienį Vyriausybėje po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičium sakė A. Kupčinskas.
Pasak Kauno mero, Kaunas šiuo metu turi ir skolinimosi rezervą, tačiau jis naudojamas tik europiniams projektams kofinansuoti.
A. Kupčinskas pripažino, kad esama kreditorinių įsipareigojimų kai kurioms komunalinėms įmonėms, pavyzdžiui, „Kauno švarai“ už gatvių valymą, tačiau, Kauno mero teigimu, bendram miesto biudžetui tai įtakos nedaro.
„Bendrame Lietuvos kontekste Klaipėdos situacija yra viena iš gerųjų. (...) Kalbant apie bendrą kreditorinių skolų krepšelį, Klaipėdos įsiskolinimai viršija 100 mln. litų. Bendrame kontekste Lietuvoje tai nėra pavyzdinis rodiklis, tačiau yra vienas iš geriausių“, - sakė ir Klaipėdos meras V. Grubliauskas.
Pasak Klaipėdos mero, Klaipėda artėja prie ribos, kada bus galima skolintis ne vien tik europinių projektų kofinansavimui. Būtent europinius projektus V. Grubliauskas įvardino kaip vienintelę Klaipėdos skolas didinančią priežastį.
„Klaipėdos skolos, jei ir didėja, tai tik europinių projektų kofinansavimui, ir turiu pasakyti, kad Klaipėda vienas iš tų miestų, kurie fiskalinės politikos požiūriu visada buvo labai atsakingi.
Aišku, kažkuria dalimi retsykiais tekdavo aukoti ambicijas kai kurias, tačiau fiskalinės politikos atsakingumo požiūriu Klaipėda yra pakankamai garbingoje pozicijoje“, - teigiamai Klaipėdos situaciją vertino meras.
Siūlymus didinti savivaldybių skolinimosi limitą V. Grubliauskas vertino skeptiškai.
„Limitas turėtų būti racionalus. Jei visi būtų drausmingi, kalbant apie skolinimosi politiką, matyt, nekiltų problemų ir bendras savivaldybių įsiskolinimo lygmuo nesiektų milijardo. Jeigu visi būtų atsakingi, tuomet būtų galima kalbėti apie tų skolinimosi limitų didinimą, bet aš manau, kad limitai turėtų būti siejami su kiekvienos savivaldybės finansinėmis galimybėmis ir, tam tikra prasme, finansinės drausmės laikymusi“, - sakė Klaipėdos meras.
