Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sakė, kad Vyriausybė bent pradžioje turėtų kompensuoti 40 proc. renovacijos išlaidų, pranešė ELTA.
„Savivaldybių asociacija, atlikusi skaičiavimus, priėjo išvadą, kad šiandien skiriama valstybės dotacija - 30 proc. renovacijos sumos - yra ant tos ribos, kada žmogus gali galvoti - verta jam ar neverta (renovuoti - ELTA)“, - antradienį po savivaldybių merų susitikimo su Premjeru sakė R. Malinauskas.
„Mūsų teisininkai išnagrinėjo naują renovacijos tvarką ir nieko naujo joje nerado: nei kokių nors įgaliojimų savivaldybėms, nei daugiau laisvės.
Netikiu tokiu daugiabučių atnaujinimo programos modeliu. Juk liko tas pats: daugiau nei 50 proc. gyventojų turi pritarti, kad namas būtų renovuojamas. Dabartinė Vyriausybė paprasčiausiai pasirėmė anksčiau sukurta tvarka ir nieko naujo neišrado“, - vykstančiame savivaldybių atstovų ir Vyriausybės susitikime
Seimas praėjusią savaitę pakeitė daugiabučių renovavimo tvarką: paskolas namams atnaujinti galės imti ne tiktai gyventojai, bet ir savivaldybės.
Be to, palaiminus Šilumos įstatymo pataisas, savivaldybėms bus leidžiama įpareigoti daugiabučio namo, kuriame viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, savininkus per dvejus metus rekonstruoti namo šildymo ir karšto vandens sistemas arba atlikti kitus darbus, kurie leistų taupyti šilumą.
Taip pat savivaldybės galės nustatyti griežtesnes šilumos suvartojimo daugiabučiuose namuose normas.
Kalbėdamas apie daugiabučių namų atnaujinimo programą premjeras A. Butkevičius pabrėžė būtinybę didinti savivaldybių vaidmenį šiame procese. Anot ministro pirmininko, savivaldybės turėtų atrinkti pačius neefektyviausius pastatus, parengti ir patvirtinti jų renovavimo programas ir paskirti šių programų administratorius, o Vyriausybė savo ruožtu įsipareigotų teikti organizacinę bei metodinę pagalbą.
„Gyventojams pasiūlysime priimtinesnį renovacijos modelį, neverčiant jų skolintis iš komercinių bankų, o atliktas investicijas kompensuojant iš sutaupytų lėšų už šilumą. Vykdysime ne pavienių pastatų o kvartalų renovaciją, kartu sutvarkant požemines inžinerines komunikacijas ir namų aplinką. Tai ne tik mažins šilumos kainas, bet atgaivins statybų sektorių ir sukurs naujas darbo vietas“, – susitikime kalbėjo ministras pirmininkas A. Butkevičius.
Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, suteikiančias teisę savivaldybėms nustatyti maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučiuose namuose ir teisę įpareigoti daugiabučių namų, suvartojančių šilumos daugiau nei nustatytos normos, savininkus per 24 mėnesius atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.
Premjero teigimu, artimiausiu metu bus parengti teisės aktai, kurie leistų savivaldybėms savarankiškai spręsti kompensacijų už šilumą klausimus.
Susitikime su savivaldybių merais ministras pirmininkas taip pat pabrėžė, kad siekiant ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti šilumos kainas, ypatingas prioritetas turėtų būti teikiamas platesniam biokuro panaudojimui šilumos gamybai savivaldybėse.
R. Malinauskas sakė kad Vyriausybė bent pradžioje turėtų kompensuoti 40 proc. renovacijos išlaidų.
„Savivaldybių asociacija, atlikusi skaičiavimus, priėjo išvadą, kad šiandien skiriama valstybės dotacija - 30 proc. renovacijos sumos - yra ant tos ribos, kada žmogus gali galvoti - verta jam ar neverta (renovuoti - ELTA)“, - antradienį po savivaldybių merų susitikimo su Premjeru sakė R. Malinauskas.
„Aš manyčiau, kad Aplinkos ministerija, Seimas, Vyriausybė turi peržiūrėti 30 proc. skyrimo nuostatą. Mūsų skaičiavimu ir siūlymu, būtų galima metams ar dvejiems metams padaryti 40 proc., kas nesuskubs per pirmus metus, sakykime, tada mažinti 5 proc. ir po 3-4 metų grįžti prie 30 proc. Tai būtų dar didesnė paskata imti ir operatyviai kažką daryti“,- teigė Savivaldybių asociacijos prezidentas.
Pasak R. Malinausko, dabartinėje situacijoje, jeigu namas yra palyginti taupus, nors statytas prieš kelis dešimtmečius, gali būti taip, kad per metus renovavus bus sutaupoma 70 ar 100 litų ir gyventojai paskaičiuos, kad renovuoti namą tiesiog neapsimoka.
R. Malinauskas pastebėjo, kad gyvenantieji socialiniuose būstuose ir gaunantys socialines išmokas prie renovacijos neprisidės, už juos renovaciją kaip turto savininkės savo lėšomis turės vykdyti savivaldybės.
„Tai yra labai didelės lėšos savivaldybėms, nes nuo savivaldybės dydžio priklauso ir tų butų skaičius, o kada vieno buto renovacija yra apie 20 tūkst. litų, tai padauginus iš tų šimtų ar tūkstančių butų susidaro labai didelės sumos. Deja, finansiškai savivaldybės bus nepajėgios spręsti šio klausimo“,- pažymėjo savivaldybių asociacijos prezidentas.
Taip pat R. Malinauskas atkreipė dėmesį, kad kai kuriais atvejais kompensacijas už šildymą gaunantys žmonės nėra linkę pritarti renovacijai, nes sumažėjus šildymo kaštams jie rizikuoja prarasti kompensacijas.
R. Malinauskas teigė neabejojantis, kad naujoji renovacijos programa bus palanki ir palengvins darbus tik trims savivaldybėms - Zarasų, Visagino ir Ignalinos, kadangi šios savivaldybės renovaciją iš dalies finansuoja iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo.
Premjeras A. Butkevičius žurnalistams po susitikimo teigė, kad toks pasiūlymas bus svarstomas, bet nereikia nurašyti ir dabartinės renovacijos programos.
„Reikėtų paskaičiuoti. Bet žinote, reikia vertinti, kokios yra finansinės galimybės, ir pagalvoti, ar šiuo metu toje programoje susidarys tokia suma pinigų“, - apie savivaldybių asociacijos pasiūlymą didinti Vyriausybės kompensuojamą dalį kalbėjo A. Butkevičius.
Premjeras siūlė palaukti, kol naujoji renovacijos programa pradės veikti, ir siūlė iš karto nevertinti jos pesimistiškai.
„Kai kurie merai jau dabar laukia šitos programos ir nėra tokie pesimistiški, kaip kai kas bando traktuoti“, - sakė Vyriausybės vadovas.
Paklaustas, ar principas, kad už renovaciją turi pasisakyti dauguma namo gyventojų, nebus keičiamas, A. Butkevičius sakė, jog yra numatyta, kad dauguma gyventojų turi pasisakyti už renovaciją ir kad į gyventojų pageidavimus reikia atsižvelgti visada.
Apie tai, ar bus svarstoma mažinti kompensacijas už šildymą gyventojams, kurie atsisako renovuoti namą, A. Butkevičius taip pat daug kalbėti nenorėjo.
„Kol kas sunku pasakyti. Bet aš manau, kad gyventojai patys, kai pamatys, kad gyvenamajame name už 1 kvadratinį metrą mokama nuo 80 centų iki 1 lito 20 centų, pradės kreiptis į savivaldybes ir kitas institucijas, kad jų namas būtų renovuojamas“, - sakė A. Butkevičius.
Premjeras tvirtino, kad šilumos ūkis turi būti tvarkomas kompleksiškai - ne tik rūpinantis gyvenamųjų namų renovacija, bet ir lygiagrečiai pertvarkant šilumos tinklus ir šilumos gamybą, katilines pertvarkant biokuro naudojimui. Tuomet, anot Premjero, būtų perkama mažiau gamtinių dujų ir mažėtų šilumos kainos.
Premjero teigimu, už tokią pertvarką bus atsakingos būtent savivaldybės, kurios galės pretenduoti ir į Europos Sąjungos paramą.
Vilniaus meras Artūras Zuokas Seime praeitą savaitę priimtą naują renovacijos įstatymą vertina teigiamai, Kauno meras Andrius Kupčinskas ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad jame skirtumų nuo senojo - per mažai.
„Žingsniai tikrai yra geri ir pats modelis tikrai yra pasirinktas teisingas“, - apie naująjį renovacijos modelį antradienį žurnalistams po savivaldybių merų susitikimo su Premjeru Algirdu Butkevičiumi sakė A. Zuokas.
Vilniaus meras džiaugėsi, kad naujajame renovacijos įstatyme numatytas didesnis bendradarbiavimas tarp Vyriausybės, Aplinkos ministerijos ir savivaldybių. Anot jo, tai turėtų paspartinti renovaciją.
Vilniaus savivaldybė, mero teigimu, yra parengusi didžiosios dalies pastatų renovavimo projektus ir tik laukia, kol bus sudėliotas aiškus finansavimo modelis, kaip renovacijoje dalyvaujantys gyventojai galėtų gauti finansinę paramą.
Kaip „didžiąją praeitos Vyriausybės renovavimo nesėkmę“ A. Zuokas įvardino tai, kad gyventojai patys turėjo skolintis pinigus renovacijai iš banko. Pasak Vilniaus mero, jei dabar tai bus daroma per savivaldybių įmones, naudojant europinių fondų lėšas, tai gyventojams bus didelė paskata.
Vilniaus meras teigė, kad kai kuriais atvejais, kuomet gyventojai atsisako renovuoti namus, kadangi gauna kompensacijas už šildymą, turėtų būti siekiama ir priverstinio renovavimo.
A. Zuoko teigimu, šiuo metu Vilniuje renovuota apie 80 namų, o iš viso renovuoti reikėtų apie 2 tūkst. pastatų.
Pasak Kauno mero A. Kupčinsko, iš esmės renovacijos tvarka priėmus naująjį įstatymą nepasikeitė, kadangi principas, jog būtina gauti daugumos namo gyventojų sutikimą, liko, tiesiog savivaldybė įgijo daugiau prievolių.
Kauno savivaldybė, mero teigimu, renovacijai pasirengusi: atrinkta apie 120 daugiabučių, kuriems renovacijos labiausiai reikia, ir 2013 m. biudžete numatyta iki 4 mln. litų padėti šių daugiabučių gyventojams parengti techninius renovacijos projektus, jeigu gyventojus pavyks įtikinti renovuotis.
„Bendravimas su gyventojais tikrai nėra iš paprasčiausių. Sunku perlaužti jų sąmonę. Kiti įsivaizduoja ir mano, kad jiems nedaug liko gyventi, gauna šimtaprocentines šildymo kompensacijas ir tai neskatina renovacijos“, - teigė A. Kupčinskas.
Pasak Kauno mero, renovacijos procesas išjudėtų atsisakius šimtaprocentinių kompensacijų už šilumą gyventojams.
„Sakyčiau, kad tiems gyventojams, kurie nesutinka renovuotis ir gauna šimtaprocentines kompensacijas, tikrai turi būti mažinamos tos kompensacijos. Kaune yra apie 110 tūkst. butų, iš jų šildymo kompensacijas gauna apie 20 tūkst. gyventojų. Aišku, kad jie mažiausiai suinteresuoti renovuotis“, - sakė A. Kupčinskas.
Šiuo metu, pasak A. Kupčinsko, Kaune renovuoti 74 daugiabučiai, 31 renovavimo projektas įgyvendinamas dabar.
Kritiškai naująjį įstatymo projektą vertino ir Klaipėdos meras V. Grubliauskas. Jo teigimu, nors ir priimtas naujas įstatymas, blogas palikimas iš senojo „persveria“ naujojo įstatymo galimybes.
Anot V. Grubliausko, įstatymas priimtas skubotai, laikantis ydingos praktikos, kad esant reikalui vis tiek po to bus taisomas poįstatyminiais aktais. Kaip ir A. Kupčinskas, V. Grubliauskas pastebėjo, kad lemiamas žodis vykdyti renovaciją ar ne vis dar priklauso gyventojams, o ne savivaldybei.
„Kol kas savivaldybei tų galių, kad ji turėtų jau lemiamus svertus savo rankose, įstatymuose įžiūrėti nėra jau taip lengva. (...) Tendencijos ir norai keistis yra gražūs, deklaracijos, kad reikia keistis, yra, bet instrumentų tam, ypač suteikiant savivaldybėms pakankamai galių tapti flagmanais, tikrai nepakanka“, - sakė V. Grubliauskas.
Klaipėdos mero teigimu, organizuojant renovacijos procesą būtent šiame mieste turėtų būti atsižvelgta ir į jo geografinę padėtį, į tai, kad, pavyzdžiui, plytų galiojimo laikas Klaipėdoje yra kitoks negu šalies gilumoje.
Kiek Klaipėdoje namų yra renovuota, meras tiksliai pasakyti negalėjo. Renovuotinų namų sąrašas taip pat dar nesudarytas, bet, pasak V. Grubliausko, tai daug problemų nesukels. Daug sunkiau įtikinti tų namų gyventojus, kad renovacija reikalinga.
