Moterys norėtų, kad vyrai pasirūpintų didesnėmis pajamomis, o vyrai – kad žmonos dažniau pasitartų dėl pirkinių ir racionaliau juos įsigytų.
Dažniausiai poros ir šeimos turi bendrą biudžetą, į kurį sutuoktiniai krauna abiejų pajamas. Tačiau visiškai atvirai atskleisti, kiek uždirbo ir kiek išleido, jie nelinkę.
Tarkim, SEB bankui pasiūlius naudotis finansų planavimo paslauga ir galimybe stebėti ne tiktai savo, bet ir sutuoktinio finansus, vyrai ir žmonos nepuolė atvirauti. Bendrai finansus kontroliuoja mažiau nei 2 proc. banko klientų.
Finansus valdo vyras
Vilniečių Rūtos ir Konstantino šeimoje ir finansų direktoriaus, ir buhalterio vaidmuo tenka vyrui.
„Žmonai, kuri yra meniškos profesijos atstovė, finansų pasaulis nėra artimas.
Mes abu uždirbame, abu turime banko sąskaitas, mokėjimo korteles, būsto paskolos įmokas dalijamės perpus.
Tačiau pinigų srautus mūsų šeimoje reguliuoju aš”, – pasakojo 35 metų Konstantinas.
Jo bendraamžė žmona pasirūpina dviejų mažamečių atžalų poreikiais – drabužiais, vaistais, žaislais. Maistą dažniausiai perka vyras, jis sumoka ir komunalinius mokesčius, už vaikų darželį.
Vadybininku dirbančio sutuoktinio rankose – ir abiejų elektroninės bankininkystės prisijungimo kodai. Kai reikia mokėti paskolą ir jei jo sąskaitoje nėra pakankamai pinigų, Konstantinas persiveda reikiamą sumą iš žmonos sąskaitos.
„Tačiau dažniau mano užduotis – pasirūpinti, kad žmonos sąskaitoje būtų tokia suma, kurią turėdama ji jaustųsi saugi”, – aiškino vyras.
Moko taupyti elektrą
Kartais, peržvelgdamas sąskaitas, jis pasako Rūtai, kad derėtų taupiau naudoti elektrą, mat išaugo mėnesio išlaidos už ją, tačiau priekaištauti žmonai vyras paprastai neturi dėl ko.
„Net jei man atrodo, kad vaikams tiek drabužių, kiek perkama, nereikia, Rūta paaiškina viską pirkusi su nuolaidomis.
Sukneles ji perka ne taip dažnai, kad tai galėtų kelti problemų mūsų biudžetui”, – žmonos racionalumą gyrė Konstantinas.
Tiesa, moteris net nenutuokia, kiek komunalinių mokesčių sumoka vyras ir kiek sutuoktinio sąskaitoje yra pinigų.
„Kartais žmona sako, kad taip negerai, nes tuo atveju, jei man kas nors nutiktų, ji nežinotų, kaip tvarkyti išlaidas ir pajamas, siūlo kartu tvarkyti namų biudžeto knygą.
Tačiau tai būtų gaišatis, juk dėl to išlaidų nesumažėtų. Manau, taip yra paprasčiau, kai finansus valdo vienas”, – mano vyras.
Konstantinas neslepia nuo žmonos savo asmeninių išlaidų, tačiau kartkartėmis, paklaustas, kiek atsiėjo kuris nors pirkinys, jai pasako keliomis šimtinėmis mažesnę kainą.
„Taip saugausi nuo svarstymų, kad gal pernelyg brangiai sumokėjau”, – šypsojosi vyras.
Pinigus – į bendrą katilą
Rūtos ir Konstantino šeima kiek skiriasi nuo tradicinės lietuvių šeimos, mat Lietuvoje didesnę bendro biudžeto dalį tvarko moterys arba bent jau mano, kad reikšmingesnė finansinių reikalų dalis tenka joms.
Moterys dažniau prisiima smulkesnes, tačiau mėnesio pabaigoje paaiškėja, kad toli gražu ne mažesnes išlaidas.
„Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu prieš dvejus metus atliekant Lietuvos gyventojų apklausą, dauguma vyrų nurodė valdantys mažesnę namų ūkio išlaidų dalį – iki 40 proc. Moterys dažniau tikino valdančios 51–60 proc. ar 91–100 proc. išlaidų.
Kito tyrimo duomenimis, dauguma Lietuvos porų savo pajamas deda į vieną katilą ir iš jo apmoka visas sąskaitas (65 proc.).
Porų ar šeimų, kuriose sutuoktiniai moka kiekvienas už save ir bendro biudžeto neturi, buvo 4,1 proc. Apie 5,5 proc. sutuoktinių atsakė, kad juos išlaiko kitas žmogus.
„Valdant bendrą šeimos ar poros biudžetą vienodai svarbūs ir pajamų šaltinius užtikrinantys, ir išlaidas valdantys nariai.
Juk jei išlaidos bus valdomos neefektyviai, kad ir kiek pajamų gautų namų ūkis, jų nuolat nepakaks. O jei pajamų nebus, nebus ir ko valdyti”, – aiškino „Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Gresia neištikimybė
Bendro katilo biudžeto valdymo strategija kartais gali būti pavojinga, nes gali paskatinti finansinę neištikimybę.
„Pasiekti, kad sutuoktiniai ar gyvenimo partneriai ne tik gebėtų priimti bendrus sprendimus, bet ir kiekvienas jų tvirtai laikytųsi, nėra lengva.
Todėl kai kurioms poroms bendras biudžetas pasirodo pernelyg didelis laisvės suvaržymas, stumiantis į finansinę neištikimybę – dalies pajamų ar išlaidų slėpimą. Apklausos rodo, kad vyrai yra linkę nuslėpti dalį pajamų, o moterys – išlaidų”, – sakė O. Bložienė.
Finansų specialistė pabrėžė, kad dalytis atsakomybe ir pareigomis šeimoje labai svarbu ir netgi būtina, tačiau privalu domėtis ir kitai pusei tekusia atsakomybe.
„Jei sutuoktinis atsakingas už finansinius įsipareigojimus, tai nereiškia, kad žmona turi teisę nesirūpinti, kokio dydžio įmokos, kokie paskolų terminai, kas yra kreditoriai.
Gyvenime gali nutikti taip, kad vieną dieną vienam sutuoktiniui gali tekti pasirūpinti ne tik viso namų ūkio pajamomis, bet ir išlaidomis”, – įspėjo bankininkė.
Šeimoje – dvejos pareigos
„Šeimose, kaip ir įmonėse, turėtų būti ir finansų direktoriaus, ir buhalterio pareigos. Kartais jos sutampa.
Finansų direktorius labiau orientuojasi į didesnius – ilgalaikius, brangesnius – pirkinius ir vienas arba su šeimos narių pritarimu priima tokius sprendimus. Buhalteris atsakingas už kasdienių išlaidų paskirstymą ir kontrolę.
Paprastai juo būna tas, kuris perka maistą.
Jei pasidairytume parduotuvių ar turgaviečių maisto skyriuose, rastume atsakymą, kas yra šeimos buhalteriai”, – šypsojosi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tiesa, bankininkė įsitikinusi, kad ne lytis svarbiausia skirstantis vaidmenimis. Tai labiau susiję su šeimos narių pajamų dydžiu, buitinių pareigų pasiskirstymu, kitais susitarimais ar įpročiais.
„Reikėtų žiūrėti, kas daugiau uždirba, kam daugiau lieka laisvo laiko, pavyzdžiui, vaikščioti po parduotuves ar naršyti internete”, – sakė J.Varanauskienė.
Padėtis pasikeitė
Lietuvoje didesnę pajamų dalį į šeimos biudžetą dažniausiai įneša vyras.
„Šalies statistika rodo, kad vyrų vidutinis darbo užmokestis vis dar yra šiek tiek didesnis nei moterų, tad ir šeimos biudžetas papildomas atitinkamomis proporcijomis.
Be lyčių diskriminacijos prielaidos, užmokesčio skirtumui įtakos turi darbų specifika.
Dėl interesų ar fizinių galimybių kai kuri veikla, pavyzdžiui, statyba, yra labiau priimtina vyrams nei moterims. Tai lemia nedidelį užimtų moterų skaičių tose šakose ir ryškų darbo užmokesčio skirtumą tarp lyčių”, – kalbėjo O. Bložienė.
Ji išskyrė ir daugiau priežasčių: nenuoseklumas kopiant karjeros laiptais, kai dėl motinystės atostogų moterims tenka daryti pertrauką, taip pat darbo trukmės skirtumai – vyrai dažniau dirba viršvalandžius.
„Tačiau pernai atotrūkis tarp abiejų lyčių vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje buvo mažiausias per penkerius metus.
Per recesiją labiausiai nukentėjo daugiausia vyrų įdarbinusios sritys, tokios kaip statyba, transportas, kasyba ir karjerų eksploatavimas.
Tuo metu moterų ekonominis vaidmuo daugelyje namų ūkių išaugo.
Ne vienoje šeimoje būtent jų darbas tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu.
Ekonomikai atsitiesiant šios tendencijos keisis”, – įsitikinusi O. Bložienė.
