Bus sudaryta grupė, kuri bus atsakinga už tai, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus ir galėtų pretenduoti prisijungti prie euro zonos.
Anot finansų ministro Rimnato Šadžiaus, Mastrichto kriterijus Lietuva atitikti gali, jei bus suvaldyta infliacija ir šešėlinė ekonomika.
„Pokalbis vyko labai dalykiškai ir sutarėme, kad sieksim įgyvendinti labai ambicingą planą – 2015 metais prisijungti prie euro zonos. Esame sutarę, kad artimiausiu metu Vyriausybėje bus priimtas nutarimas dėl specialios komisijos sudarymo“,- po pasitarimo penktadienį sakė A. Butkevičius.
Tiek premjeras, tiek Lietuvos banko vadovas teigė, kad prie euro bus bandoma pereiti netaikant dirbtinių priemonių, tokių kaip PVM reguliavimas, kad būtų lengviau atitikti Mastrichto kriterijus.
„Kalbėti apie kažkokias dirbtines priemones nereikėtų. Patikimas, solidus įsiliejimas į euro zoną yra tai, ko mes siekiame. Atsiminkime, kad jau turėjome 2006 metų bandymą ir nenorėtume to pakartoti“,- sakė V. Vasiliauskas.
Finansų ministras įsitikinęs, kad Lietuva turi visas galimybes atitikti Mastrichto kriterijus iki 2015 metų.
„Mastrichto kriterijai nėra kažkas išsimanyto ir skirto tik toms šalims, kurios nori turėti eurą. Mastrichto kriterijų atitikimas reiškia, kad šalies ekonomika vystosi tvariai ir sveikais pagrindais. Jei mes neleisime susidaryti nekilnojamojo turto burbulams, jei valdysime šešėlinę ekonomiką, jei mums pavyks teisingai sutvarkyti mokesčių sistemą, šalis atitiks Mastrichto kriterijus“,- kalbėjo R. Šadžius
Mastrichto kriterijai yra tokie:
• Kainų stabilumas - infliacijos lygis negali daugiau nei 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija praėjusiais metais buvo mažiausia, infliacijos lygio
• Biudžeto deficitas - jis turi būti mažesnis nei 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP)
• Skola - nacionalinė skola neturi viršyti 60 % BVP; vis dėlto eurą gali įvesti ir didesnę skolą turinti šalis, jei jos skola nuolat mažėja
• Palūkanų normos - ilgalaikių palūkanų normos negali daugiau nei dviem procentiniais punktais viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, palūkanų normų
• Valiutos kurso stabilumas - nacionalinės valiutos kursas turi dvejus metus neperžengti tam tikrų iš anksto nustatytų ribų.
Prezidentė pasigenda konkretaus pasiruošimo euro įvedimui plano
Kaip praneša ELTA, prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti konkretaus veiksmų plano, kuris padėtų Lietuvai tinkamai pasiruošti euro įvedimui, kas, anot jos, yra labai sudėtingas procesas.
„Pasiruošimo procesas euro įvedimui yra labai sudėtingas. Jis užtrunka mažiausiai dvejus ar dvejus su puse metų. Ir būtina, kad visos valdžios struktūros - parlamento, prezidento, partijų ir taip toliau - koordinuotai sutartų ir būtų priimtas veiksmų planas. Kol kas nei plano, nei laiko negirdžiu ir nematau“, - penktadienį žurnalistams sakė prezidentė.
Finansų ministras: „Latvijai įsivedus eurą liksime vieni. Tai nėra gerai“
Primename, kad finansų ministras Rimantas Šadžius nedrįsta spėlioti, kada Lietuva galėtų prisijungti prie euro zonos. Tačiau ministras įsitikinęs, kad, kaimyninei Latvijai eurą įsivedus greičiau, mūsų šalis atsidurtų blogesnėje padėtyje.
Lietuva šiuo metu neatitinka finansinių kriterijų, taikomų eurą įsivesti norinčioms šalims.
Pasak finansų ministro R. Šadžiaus, mes galime kontroliuoti valstybės biudžeto deficitą ir valstybės skolos lygį. Tačiau infliacija ir ilgalaikės palūkanų normos Lietuvoje vis dar per didelės.
„Infliacija Lietuvoje nėra labai didelė, tačiau mūsų problema ta, kad euro zonos šalyse ji dar mažesnė“, - kalbėjo ministras. Praėjusių metų gruodį metinė infliacija Lietuvoje siekė 2,9 proc., o euro zonoje – 2,2 proc.
„Kada ateis ta diena, kai mus įvertins kaip atitinkančiu kriterijus, šiandien negaliu pasakyti“, - ketvirtadienį portalui lrytas.lt sakė ministras.
„Latvijai įsivedus eurą, liksime vieni Baltijos regione. Tai nėra gerai“, - pripažino ministras.
R. Šadžius įsitikinęs, jog dėl šios aplinkybės gali sumažėti Lietuvos patrauklumas tarp užsienio investuotojų.
„Ko mums reikia? Reikia pigesnių kreditų, kad mus investuotojai vertintu su mažesne rizika, nes tai atbaido rimtas investicijas“, - teigė ministras.
Situaciją, kai Lietuva faktiškai turi eurą (nes lito kursas susietas su euru), bet formaliai euro nėra įsivedusi jau ilgą laiką, ministras vadina nenormalia.
Netiki euro žlugimu
Litas su euru buvo susietas prieš vienuolika metų. Dėl to Lietuvos bankas gali vykdyti ribotą pinigų politiką.
„Labai ilgas gyvenimas su fiksuotu kursu neįsivedant valiutos, prie kurios litas pririštas, mažina šitos sistemos privalumus“, - įsitikinęs R. Šadžius.
Jis netiki, kad euras, kaip valiuta, žlugs. Esą į šį „projektą“ jau per daug investuota.
Lietuvos komercinių bankų ekonomistai yra pareiškę, kad Lietuva mažiau stengiasi įsivesti eurą nei Latvija. Esą Lietuvos politikai elgiasi mažiau ryžtingai.
Lenkija eurą pavadino klaida
Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos centrinio banko pirmininkas Marekas Belka per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) posėdį Tokijuje pareiškė, kad sprendimas sukurti bendrą Europos valiutą buvęs klaida.
M. Belka pridūrė, kad euras buvo sukurtas dėl ankstesnių Europos valiutų nestabilumo. Kaip pastebi Lenkijos leidinys „Onet“, Lenkijos centrinio banko vadovas taip pat pareiškė, kad Lenkija neketina pereiti prie euro, kol nesibaigs skolų krizė. Šiuo metu, jo nuomone, neatmetama galimybė, jog valiutų sąjunga visiškai iširs.
Varšuva ketina pereiti prie bendros Europos valiutos tuo atveju, jeigu ekonomikos atsigavimas prasidės tokiose šalyse kaip Ispanija. Anksčiau panašią poziciją išsakė ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Be Lenkijos, perėjimo prie euro planus atidėjo ir Bulgarija.
Rugsėjo pradžioje šalies finansų ministras Simeonas Diankovas pareiškė, kad žaidimo taisyklės euro zonoje nuolat keičiasi ir prisijungimas prie jos Sofijai gali būti „labai rizikingas“.
Apie euro zonos iširimo galimybę imta svarstyti 2011 metais, pagilėjus skolų krizei Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje ir Airijoje.
