Kinijoje galima rasti antrąjį Eiffelio bokštą, Baltuosius rūmus, Tauerio tiltą ir net į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą visą Austrijos miestelį.
Tačiau gerokai didesnis pasipiktinimas kilo paaiškėjus, kad dabar Pekine statomas pasaulinio garso architektės Zahos Hadid projektuotas pastatas turės antrininką Čongčingo mieste, Kinijos pietvakariuose.
Vangdzingo Soho pastatų komplekso, primenančio nuzulintus akmenukus, projektą Z. Hadid pristatė 2011-ųjų rugpjūtį.
Specialistė tikisi jį užbaigti 2014-aisiais.
Tačiau nerimą projekto kūrėjams kelia tai, jog labai panašus pastatų kompleksas „Meiquan 22nd Century”, statomas ir Čongčingo mieste. Negana to, darbai čia vyksta daug greičiau nei Pekine ir gali būti baigti jau šiemet.
Čongčingo pastatų komplekso kūrėjai dievagojasi, kad projektuoti tokios formos statinį juos įkvėpė ne Z.Hadid kūrinys, bet Jangdzės upės akmenys. Bet ar verta tikėti tokiais pareiškimais?
Nėra griežto įstatymo
„Gali būti, kad Čongčingo piratai gavo keletą skaitmeninių dokumentų. Jeigu esi techniškai labai stiprus, pagal šiuos dokumentus gali sukurti panašų pastatą, bet tai bus tik šiurkštus architektūros imitavimas”, – kalbėjo projekto vadovas Satoshi Ohashi iš kompanijos „Zaha Hadid Architects”.
Kol kas liūdniausia tai, kad projekto autorių rankos tarsi surištos.
Komentuodama šį skandalingą atvejį žurnalo „China Intellectual Property” redakcija pabrėžė, jog šalyje dar nėra įstatymo, specialiai ginančio su architektūra siejamą intelektinę nuosavybę.
Būtent tokia spraga, kaip manoma, palikta ne be Kinijos valdžios pritarimo, leidžia kinams kopijuoti viską, ką tik galima išvysti užsienio šalyse.
Tad, ekspertų nuomone, jeigu Z. Hadid kompanija kreiptųsi į teismą, greičiausiai būtų priimtas sprendimas, jog bendrovei turi būti sumokėta nebent piniginė kompensacija.
Bet esą net neverta tikėtis, kad tariamai nukopijuoto Čongčingo pastato statybos bus nutrauktos, o pats statinys nugriautas. Mat pinigų Kinija turi tiek pat, kiek ir užmojų kopijuoti toliau.
Architektė pernelyg neliūdi?
Tiesa, pačios Z. Hadid reakcia į tariamai mėgdžiojamą jos kūrinį taip pat nėra vienareikšmiška. Vieni leidiniai tvirtina, kad architektė ketina imtis teisinių veiksmų.
Kiti šaltiniai perdavė moters pastabą, kad jeigu Čongčinge užbaigtame komplekse bus inovatyvių idėjų, skirsiančių jį nuo originalo, tai „gali būti jaudinama”.
„Gerai semti vandenį iš to paties šulinio, tačiau ne iš to paties kibiro”, – kalbėjo Z. Hadid.
„Patobulino” Tauerio tiltą
Vangdzingo Soho komplekso autorius apėmęs pyktis, nusivylimas ir nuostaba gerai pažįstami ir kitiems kūrėjams bei kitų šalių gyventojams.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Kinijos Henano provincijos administraciniame centre Džengdžou išdygo garsios Prancūzijos koplyčios, kurią Ronšano mieste suprojektavo architektas Charles’is Edouard’as Jeanneret, labiau žinomas kaip Le Corbusier, kopija.
Kūrėjo fondas tuo pasipiktino ir pasiekė, kad gėdingai nukopijuota koplyčia būtų nugriauta.
Tačiau jei prancūzai taip įniršo dėl Ronšano koplyčios kopijos, galima tiktai įsivaizduoti, kaip dalis jų įsiuto sužinoję, kad Rytų Kinijos miesto Hangdžou priemiestyje išdygo ir antrasis Eiffelio bokštas. Čia jis kinų akį džiugina iki šiol.
Panašių kaip prancūzai išgyvenimų tikriausiai yra patyrę ir britai, kai pamatė, kad Sudžou mieste, esančiame šalies rytuose, atsirado kiniška Londono Tauerio tilto versija.
Šioje netgi yra kavinė, kurioje galima išgerti angliško stiliaus kavos. Tiesa, kinų Tauerio tiltas turi dvigubai daugiau bokštelių ir yra be pakeliamojo tilto mechanizmo.
Statula Hariui Poteriui
Pasiilgusieji angliškos dvasios gali keliauti ir į Šanchajų, kur maždaug 30 kilometrų nuo centrinės miesto dalies 2006 metais buvo atidarytas angliškas miestelis.
Jis pavadintas per Jungtinę Karalystę tekančios Temzės upės vardu.
Vieno kvadratinio kilometro ploto miestelyje stovi tradicinių raudonų plytų anglų namų, raudonų telefono budelių, aludžių, tradicinių parduotuvėlių kopijos.
Čia galima išvysti ir karalienės Viktorijos laikų terasų ar sutikti sargybinių, atrodančių kaip Anglijos karalienės sargyba.
Negana to, Temzės miestelyje stovi Winstono Churchillio ir Hario Poterio statulos.
Projekto sumanytojai, norėdami pavaizduoti Temzę, netgi iškasė gyvenvietėje dirbtinę upę.
Prie miestelio kūrimo prisidėjusios kompanijos „Shanghai Hedge Real Estate” vadovas Jamesas Ho sako norėjęs, jog statiniai atrodytų lygiai taip pat kaip Jungtinėje Karalystėje.
„Manau, kad anglų pastatai labai ypatingi. Kai nusprendžiame mokytis iš kitų, neturėtume daryti jokių pakeitimų ar patobulinimų”, – kalbėjo Jamesas Ho.
Temzės miestelis buvo skirtas 10 tūkst. žmonių apgyvendinti, tačiau jis nėra toks populiarus, kaip iš pradžių tikėtasi. Nors nekilnojamasis turtas čia buvo perkamas neblogai, daugeliui tai buvo ne pirmieji namai.
Tad Temzės miestelyje žmonių gyvena nedaug, nors turistai, norintys nusifotografuoti prie angliško stiliaus architektūros, čia tikrai atvažiuoja.
Prie Šanchajaus taip pat galima išvysti mažąją Barseloną, Veneciją ir pagal skandinavų architektūros pavyzdį pastatytą Šiaurės miestelį.
Austrai nebuvo patenkinti
Vis dėlto garsiausias Vakarų architektūros kopijos Kinijoje pavyzdys yra į UNESCO Pasaulio paveldo paminklų sąrašą įtraukto Austrijos Halštato miestelio, turinčio 800 gyventojų, kopija.
Idiliškas miestelis esą kinų architektams padarė tokį įspūdį, kad jie nusprendė turėti tokį pat savo šalyje, Guangdongo provincijoje.
Tačiau tikrojo Halštato gyventojų toli gražu nenudžiugino faktas, kad kopijuojamos menkiausios jų namų detalės.
„Žmonės nėra labai patenkinti dėl to, kad tai nutiko jiems už nugaros”, – dar 2011-ųjų vasarą kalbėjo miestelio meras Alexanderis Scheutzas.
Net ir jis pats apie kinų planus sužinojo visiškai atsitiktinai, per Austrijos delegacijos, atsakingos už ekonominius klausimus, apsilankymą Honkonge 2011-ųjų gegužę.
Čia kinų nekilnojamojo turto kompanija pasiūlė Austrijos Halštatui ir kinų Halštatui partneriauti.
O maždaug po poros mėnesių A. Scheutzas apstulbo sužinojęs, kad kinų miestelio kūrimo planai buvo kur kas toliau pažengę į priekį, nei jam leista manyti.
Meras apie tai pranešė šalies pareigūnams ir UNESCO. Imta diskutuoti, ar kinai pasielgė teisėtai.
Kinai ne vieną austrą nustebino dar ir dėl to, kad nukopijuoto Halštato miestelio namai parduodami gerokai brangiau nei originalai kainuotų Austrijoje.
Pavyzdžiui, 300 metų senumo namo ant ežero kranto kopija buvo siūloma už 317 tūkst.–800 tūkst. JAV dolerių.
Fenomenas – ne naujiena
Norėdami grožėtis Vakarų įžymybėmis, kartais kinai net negaili savo pačių paveldo.
Tiandzino mieste Šiaurės Kinijoje buvo nugriautas XV amžiaus žvejų kaimelis, kad būtų galima pastatyti Manhatano rajono dangoraižių, tarp jų ir Rockefellerio bei Lincolno centrų, kopijas.
Čia driekiasi net Hadsono upės kopija.
Kodėl kinai kopijuoja garsiausius Vakariečių statinius?
Archeologo Jacko Carlsono įsitikinimu, taip jie elgiasi toli gražu ne vien dėl to, kad nori turėti žymių pastatų kopijas ir atrodyti labiau išsilavinę. Kinai esą taip siekia parodyti savo šalies galią pasauliniu mastu.
J. Carlsonas remiasi senovės kinų istoriko Sima Qiano teiginiais, kad pirmoji Kinijos valdančioji dinastija liepdavo statyti užkariautų teritorijų rūmų ir salių kopijas. (
Z. Hadid projektą kopijavo ir lietuviai?
2011-ųjų vasarą nemažai ekspertų atkreipė dėmesį į Modernaus meno centro Vilniuje ir Zahos Hadid kurto Guggenheimo muziejaus projektų panašumus.
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Artūras Blotnys kritikavo Modernaus meno centro pastato architektūrinės idėjos konkurso laimėtojų „A01 architektai” projektą.
Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento vadovas teigė, kad architektų kūrinys pernelyg primena beveik toje pat vietoje, prie Nacionalinės dailės galerijos, planuoto Guggenheimo muziejaus projektą, kurį sukūrė architektė Z. Hadid.
A. Blotnys tada sakė, jog Z. Hadid projektą primenantis pastatas iliustruotų Lietuvos architektų kūrybos skurdą.
„Nereikėtų, kad du panašių funkcijų pastatai, kurių pasiūlymai buvo pateikti ne vienu metu ir skirtingų autorių, būtų panašios stilistikos. Jei vienoje erdvėje atsirastų du panašūs centrai su panašiomis meninėmis ar raiškos priemonėmis, tai parodytų mūsų – kaip miesto kūrėjų – idėjų skurdą”, – kalbėjo A. Blotnys.
