Inspektoriai tikrins žvejybos leidimus ir domėsis, ar žvejys turi nuo šių metų privalomą saugos priemonę – smaigus.
Viename iš tokių patikrinimų netoli Trakų dalyvavo ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Nors ministras buvo apsivilkęs inspektoriaus uniformą, baudų išrašyti jis negalėjo, o ir nenorėjo – gerai nusiteikęs ministras numojo ranka į įkliuvusių žvejų pažeidimus.
„Ką čia bausi, nieko juk nepagavo“,- juokėsi V. Mazuronis išklausęs ant ledo žvejojusių dvynių istorijos. Žvejai pasakojo, kad namuose vyksta remontas, tad 50 litų kainuojantys metiniai žvejybos leidimai „kažkur užkrito“.
Griežtės baudos ir daugės reikalavimų
Aplinkos ministras tikina, kad reido tikslas - ne surinkti baudų, o skatinti žvejus atsargiau elgtis ant ledo.
„Mūsų tikslas yra ne bausti, o aiškinti. Tų taisyklių reikia laikytis ne dėl to, kad taip liepta, bet kad tai tikrai padeda išgelbėti gyvybę. Smaigus turėti nėra brangu, galima ir patiems pasidaryti.
Žinoma, jei matysime, kad yra piktybiškai nesilaikoma, tai reikės... ekonomiškai skatinti ginti savo gyvybę“,- sakė aplinkos ministras.
Paskelbus naujus reikalavimus, parduotuvėse laikinai pritrūko smaigų.
Taisyklėse nėra reglamentuota, kokius smaigus privalo nešiotis poledinės žūklės aistruoliai, todėl nemažai lietuvių patys randa išeičių.
Vienas iš patikrintų žvejų buvo virvele prisirišęs dvi dideles vinis, kurias apsuko medžiaga, kad būtų lengviau sugriebti. Kiti nusmailina ir virvele suriša du atsuktuvus ar ylas.
Tačiau leidimo patiems pasidaryti neina – čia ir kyla daugiausia problemų.
Pinigai už žvejybos leidimus yra skiriami žuvų veisimui Lietuvos ežeruose. Leidimų nereikia jaunuoliams ir pensininkams – užtenka inspektoriui parodyti tai įrodantį dokumentą.
Bauda už žvejo leidimo neturėjimą – nuo įspėjimo iki 200 litų, taip pat skaičiuojama pagautų žuvų vertė ir kiekis ir už jas baudžiama papildomai.
Pirmadienį ministras taip pat pateiks įstatymo pataisas, kurios baudas už nelegalią žūklę ar medžioklę padidins vidutiniškai penkis kartus.
„bus ne tik bauda, bet ir konfiskuojami įrankiai, automobiliai, džipai ir kitos priemonės su kuriomis vykstama brakonieriauti. Turime pasakyti, kad ne žodžiais, o realiai reikia gamtą mylėti“,- sakė V. Mazuronis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarimai poledinės žūklės mėgėjams
• Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Tik toks ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų • grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.
• Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, todėl nepalikite jų be priežiūros bei iš anksto įspėkite apie galimus pavojus.
• Prieš lipdami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą arba peikeną ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu sudavus į ledą ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti ledu reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų. Jeigu ledu eina grupė žmonių, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis.
• Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti ir gelbėjimosi priemonių. Pavyzdžiui, virvę su svareliu, kurią galima būtų numesti skęstančiajam ar gelbėtojams. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu. Dar viena efektyvi gelbėjimosi priemonė – smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.
• Jei visgi įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas.
• Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.
• Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos.
• Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
• Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
