„YIT Kausta“ statybos vadovas Kazys Gurevičius, vadovavęs prieš dešimtmetį vykusiems Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbams ir sekantis pastato ir jį supančios aplinkos evoliuciją iki pat šių dienų, sako, kad bažnyčios akustikos tobulinimo darbai buvo nelengvas iššūkis: specialios medžiagos buvo gabenamos net iš Vokietijos, o akustikos tyrimų metų griebtasi ir šaunamųjų ginklų.
Iššūkis: gražinti fabrikui bažnyčios išvaizdą ir skambesį
Prieš daugiau nei 80 metų pradėta statyti Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia taip ir nebuvo panaudota pagal paskirtį – 1952 m. ją užgrobė į Lietuvą įsiveržusi sovietų valdžia. Penkiasdešimčiai metų bažnyčia virto radijo gamykla.
Šis pasikeitimas statinį visiškai pakeitė – pristatyti penki papildomi aukštai, išdarkytos erdvės, iškastas projekte nenumatytas rūsys, viskas užgriozdinta. Tokią – visiškai nualintą – Paminklinę Prisikėlimo bažnyčią rado statybininkai.
Tačiau išorės pasikeitimai nebuvo vienintelė problema. Sugrąžinus ankstesniąją išvaizdą statybininkai pastebėjo, kad akustika bažnyčioje yra katastrofiška. Tačiau statybininkai iššūkį priėmė.
Nors 2004–aisiais, kai buvo pradėti akustikos tyrimai, galimybės buvo gerokai ribotesnės, nei šiandien, pasitelkus garsų akustikos ekspertą ir patyrusį statybinių medžiagų ir sistemų gamintoją buvo imtasi „švarinti“ bažnyčios akustiką.
Talentingas akustikos specialistas ir vokiškos statybinės medžiagos
Akustikos tyrimams tuo metu pasitelktas 2011–aisiais anapilin išėjęs garsus erdvių akustikos sistemų specialistas architektas Vytautas Barkauskas.
Atliekant akustikos tyrimus, dr. V. Barkauskas pasitelkė įvairius muzikos instrumentus, balsą, netgi atsigabeno specialius prietaisus, šaunamuosius ginklus. Rezultatai patvirtino pirminį nuogąstavimą – akustika tikrai buvo problemiška.
Aukšti garso tonai didelėje erdvėje slopdavo po 6 sekundžių, žemi – tik po 13 sekundžių. Palyginti – po rekonstrukcijos Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje žemų tonų skambesys slopsta po 1,6 sekundės, vadinasi, žmogaus ausis negirdi praktiškai jokio rezonanso.
Paklaustas, kaip pavyko pasiekti tokį rezultatą, K. Gurevičius mini darnų architekto, restauratorių ir „Knauf“ medžiagų tiekėjų bei technikų darbą.
Tam, kad bažnyčios sienos geriau sugertų garsą, reikėjo iš Vokietijos atsigabenti specialaus akustinio tinko, po langais ir kitose nepastebimose vietose sumontuoti specialias garso gaudykles, kurias pasitelkus sukurta visapusiška, profesionalo ausį tenkinanti akustinė sistema.
„Tuo metu nebuvo didelio medžiagų pasirinkimo, ir labiausiai mus tenkino „Knauf“ pasiūlytos profesionalios vokiškos kokybės priemonės.
Labai džiaugėmės, kad bendrovės indėlis į projektą nesibaigė vien tik medžiagų pristatymu – „Knauf“ technikai visada buvo šalia ir patarė, kaip geriausiai eksploatuoti medžiagas“, – prisimena K. Gurevičius.
Puikia akustika mėgausis kelios kartos
Ant Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios vidaus sienų prieš beveik dešimtmetį užtepti mažiausiai penki sluoksniai tinko, klijuotos specialios tinko ir mineralinės vatos plokštės, suformuota daugybė grakščių lenktų formų, kurios tarnauja ne tik kaip estetinis elementas, bet yra ir akustikos pagrindas.
„Mane labiausiai džiugina tai, kad jei užeitume į bažnyčią dabar, nepastebėtume jokio pasikeitimo nuo jos atvėrimo parapijiečiams dienos. Neatsilupo nė viena apdailos detalė, nė viena sekunde nepakito akustiniai parametrai.
Nors išorinė aplinka vis dar mena laikus, kai šioje šventovėje veikė gamykla, tačiau būdamas viduje negalėtum tuo patikėti – viskas grakštu, didinga ir puikiai skamba“, – džiaugiasi K. Gurevičius.
Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo projekto vadovo teigimu, bažnyčiai parinktos medžiagos neturi galiojimo laiko, tad, nesant didelių gamtos ar žmogaus veiklos invazijų, tokia Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia ir joje rengiamais dvasiniais ir kultūriniais renginiais, kokią Kaunas turi dabar, galėtų džiaugtis kelios ateities kartos.
Parengta pagal "Knauf" informaciją
