Vien per šiuos metus pažadėjęs atnaujinti 700 daugiabučių ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius turėtų rimtai pasiraitoti rankoves. Nors Vyriausybė ir pristatė neva naują renovacijos modelį, kol kas daugelis į jį žiūri skeptiškai.
Kieno patirtimi galėtų pasinaudoti Lietuva, norinti pagaliau išjudinti daugiabučių namų renovacijos traukinį?
Gal Lenkijos, kuri panaikino visas kompensacijas už šildymą ir taip paskatino gyventojus ryžtis investuoti į šilumos taupymą? O gal sektinas pavyzdys – Slovakija, įvedusi privalomą lėšų kaupimą namams renovuoti?
Galime pasimokyti ir iš estų, kurie daug galių atidavė namų bendrijoms. Arba iš latvių, kurie lėšų namams renovuoti pritraukė iš užsienio šalių fondų.
Atėmė kompensacijas
Lietuvos miestų merai siūlo nubraukti kompensacijas už šildymą tiems, kurie prieštarauja renovacijai. Tai būtų lyg botago principas: nesutinki apšiltinti namo, esi nevertas ir pašalpos.
Lenkijos valdžia 1998 metais pasielgė dar griežčiau. Ji nutarė visiškai panaikinti kompensacijas už šildymą. Mat valdininkai buvo įsitikinę, kad valstybės parama nemotyvuoja žmonių atnaujinti savo būstų. Pasirodo, kaimyninės šalies valdžia neklydo.
Planas suveikė, nors buvo ir ašarų. Tačiau namų renovacija įsibėgėjo lyg sniego kamuolys: pirmuosius apšiltintus būstus įvertino kaimynai, po to ir kiti gyventojai. Sėkmingas pavyzdys užkrėtė daugiabučiuose gyvenančius lenkus.
Bet iki tol dar reikėjo priimti nemažai sprendimų. Pirmiausia lenkai įvedė visuotinį rinkliavos mokestį už renovaciją.
Senų, neapšiltintų namų gyventojai kas mėnesį moka 72 grašius (60 centų) už kvadratinį metrą. Sukaupus reikiamą sumą namas pradedamas renovuoti.
Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Turonis įsitikinęs, kad Lietuvai tai puikus pavyzdys. „Tačiau kol kas nėra įpročio kaupti lėšas tokiems dalykams. Tai daro tik pavieniai namai”, – sakė V.Turonis.
Lenkijoje namui, kurio plotas yra apie 2 tūkstančius kvadratinių metrų, dokumentų parengimas, įskaitant techninę priežiūrą, vidutiniškai sudaro 10 tūkst. eurų (34,5 tūkst. litų).
Darbų ėmėsi pamažu
Tačiau nereikia manyti, kad masinė namų renovacija Lenkijoje jau baigta. Lenkai atnaujinti daugiabučius nusprendė pamažu.
„Pavyzdžiui, pirmiausia keičiami į kiauriausių namų sąrašą patekusių pastatų šilumos punktai, po to – langai, durys, galiausiai sienos.
Lenkija pasirinko nuoseklų, o ne staigų renovacijos modelį”, – pasakojo V.Turonis, iš arčiau susipažinęs su kaimyninės šalies patirtimi.
Tad lenkai masinę renovaciją pradėjo nuo vidaus remonto. Be to, kiaurų namų gyventojai, kuriuose suvartojama itin daug šilumos, moka tam tikrą galios mokestį.
Kitaip tariant, jeigu šilumos suvartojama daugiau nei nustatyta norma, reikia papildomai mokėti. Tokia sistema suveikė – apšiltintų namų gyventojai atsikratė šio mokesčio.
V.Turonis mano, kad Lenkijos pavyzdys yra tinkamas Lietuvai, tad kaimynų patirtį galima paprasčiausiai nusikopijuoti ir pritaikyti mūsų šalyje.
Išsimoka per 20 metų
Čekijoje ir Slovakijoje jau renovuota apie 80 proc. butų. Tam šiose šalyse buvo sukurtos specialios institucijos.
Panašiai kaip ir Lenkijoje, slovakai daugiabučių gyventojams įvedė privalomą kaupimo mokestį. Jie moka 0,70–1 eurą (2,40–3,45 lito) už kvadratinį metrą ir tai trunka 20–25 metus.
Beje, šiuo metu Slovakija kuria naują banką, kuris už labai mažas palūkanas skolins pinigus namams renovuoti. Slovakai masiškai atnaujinti namus pradėjo 2005-aisiais, ekonomikos kilimo metais.
Šiuo metu daugiabučio namo renovacija šioje šalyje vienam butui kainuoja nuo 8 iki 12 tūkstančių eurų, arba 150 eurų už kvadratinį metrą.
Užtat renovuotuose namuose sąskaitos už buto šildymą Slovakijoje sumažėjo 40–60 proc.
Tiek Čekijoje, tiek Slovakijoje paskolų palūkanų normos gyventojams, kurie renovavo namus, sumažinamos nuo 6 iki 2,5–4 proc.
Estai keitė įstatymus
Estai irgi nusprendė keisti įstatymus. Pirmiausia jie ėmėsi gyventojų bendrijų, kurioms suteikė daugiau įgaliojimų.
„Tereikėjo priimti vos vieną įstatymą ir įgyti žmonių pasitikėjimą”, – „Lietuvos rytui” teigė Estijos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Andresas Veske.
Mat Estijoje daugiabučio namo savininkė yra bendrija. „Jei bendrija nusprendžia renovuoti namą, niekas negali to sustabdyti. Joks nepatenkintas pensininkas”, – sakė A.Veske.
Tačiau jis pridūrė, kad šiuo atveju reikia bent pusės bendrijos narių sutikimo. „Jei daugumos pritarimo nėra, tai nieko nepadarysi”, – skėsčiojo rankomis Estijos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.
Tiesa, estai prievartinio renovavimo rimtai net ir nesvarstė.
Latvija, kaip ir Lietuva, dideliais laimėjimais šioje srityje pasigirti negali. Tačiau latviai sėkmingai pritraukė privačių užsienio fondų lėšas.
Vakaruose – kita tvarka
Daugiabučių renovacijos programų turi ir vakariečiai – belgai, vokiečiai. Tačiau, V.Turonio nuomone, jie negali būti pavyzdys Lietuvai, mat buto nuosavybė ten kitokia.
Pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje daugiabučių namų savininkės yra įmonės ar organizacijos, bet ne gyventojai. Be to, ten didelę sprendimo laisvę turi namų administratoriai.
Švedijos Halmstado universiteto mokslininkas Svenas Werneris „Lietuvos rytui” teigė, kad nuvertėjantys seni daugiabučiai turėtų priversti gyventojus keisti mąstyseną.
„Kai kurių Europos šalių patirtis rodo, kad senus namus geriau griauti, o žmones perkelti į naują būstą.
Taip, pavyzdžiui, buvo daroma Didžiojoje Britanijoje, Danijoje”, – teigė mokslininkas.
Lietuvoje kylant ekonomikai irgi buvo kilusi diskusija apie tai.
Tačiau dabar kiaurų daugiabučių griovimo planai jau primiršti.
„Apskritai Vakaruose daugiabučio gyventojas nėra sienų savininkas, kaip yra Lietuvoje. Ten žmogus turi leidimą gyventi tam tikroje erdvėje.
Taigi didelis skirtumas, kuris veikia ir pačią renovaciją. Ten paprasčiausiai žmogaus sutikimo nereikia”, – palygino Pastatų administratorių asociacijos vadovas V.Turonis.
Lietuvoje tokiu atveju netgi reikėtų keisti Konstituciją.
V.Turonis mano, kad Lietuvoje už kompensacijų gavėjus turėtų balsuoti valstybė. Mat jei pinigai keliauja iš biudžeto, iždo valdytojai turi teisę nuspręsti dėl to gyventojo.
Įsikištų teisių gynėjai
Ar Lietuvoje tikrai įmanoma atimti kompensacijas už šildymą iš tų, kurie nenori pajudinti nė piršto? Kai kurių miestų merai įsitikinę, kad tai būtų geriausia išeitis.
Daugiausia iš didmiesčių už šildymą mokančio Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad renovacija pajudės tik tuomet, jei bus atsisakyta šelpti tuos, kurie nesutinka su atnaujinimo planais.
Tačiau vartotojų teisių gynėjai tuo abejoja. „Tai būtų diskriminacija. Jei siekiama panaikinti kompensacijas, taip reikėtų pasielgti su visais, o ne su tam tikra žmonių grupe”, – įsitikinęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Energetikos ir vartojimo prekių bei paslaugų departamento direktorius Algirdas Romeika.
Jo nuomone, kai kurie butų savininkai galbūt neturi lėšų namams atnaujinti.
Dėl to atimti iš jų kompensaciją būtų rizikinga, nes tai pažeistų žmogaus teises.
Tačiau slovakai viską išsprendė savaip: jei gyventojas balsuoja prieš renovaciją, jis prisiima atsakomybę avarijos atveju. Tai veikia lyg draudimas. Priėmus tokį įstatymą renovacijos traukinys Slovakijoje smarkiai pajudėjo.
Renovacija net neprasidėjo
Lietuvoje įsibėgėjusį daugiabučių renovacijos procesą sustabdė krizė ir bankai, užsukę paskolų čiaupus. Paskutiniais metais prieš krizę – 2008-aisiais – Vyriausybė netgi turėjo stabdyti paraiškų priėmimą, nes neturėjo lėšų paramai.
Pirmieji daugiabučiai Lietuvoje pradėti renovuoti 1996 metais pagal sutartį su Pasaulio banku, kuris įsteigė fondą energijos taupymo būste projektams finansuoti. Per septynerius metus iš dalies (be sienų šiltinimo) atnaujinta daugiau kaip 700 daugiabučių.
2004 metais socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė patvirtino Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Net 50 proc. parama ir valstybės garantuojamos paskolos iš komercinių bankų iki 2010 metų suviliojo 375 daugiabučių gyventojus.
Būtų galima vadinti sėkme, palyginti su tuo, kad nuo 2009 metų pasikeitus ekonominei situacijai ir renovacijos finansavimo modeliui viskas sustojo. Dabar veikiančio JESSICA paramos fondo lėšomis atnaujinta vos 10 daugiabučių. Iš viso, interneto svetainės atnaujinkbusta.lt duomenimis, šiuo metu yra renovuoti 479 daugiabučiai.
Tačiau Lietuvoje yra daugiau nei 30 tūkstančių daugiabučių namų, pastatytų pagal sovietmečio statybų techninius normatyvus.
Tad galima teigti, kad renovacija dar visai neprasidėjo.
Šiuo metu projektus rengia, renovacijai rengiasi ar namo atnaujinimu užsiima dar apie 700 namų.
Sustabdė bankai ir krizė
Valius Serbenta, šiuo metu kaip nepriklausomas ekspertas konsultuojantis renovacijos energijos taupymo projekto rengėjus Ignalinos regione, su renovacijos projektais dirba jau daugiau nei 10 metų.
Jis kurį laiką vadovavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai, kuri buvo atsakinga už Daugiabučių namų atnaujinimo programą Lietuvoje.
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių renovacija nevyko, buvo ekonominė krizė, kuri dar nesibaigė, ir tai, kad bankai 2009 metais visiškai nutraukė finansavimą.
2005 metais pradėta programa po truputį įsibėgėjo ir 2008 metais turėjome apie 720 projektų, kurių dalis liko neįgyvendinta. Vyriausybė net buvo priversta nepriimti paraiškų, nes neturėjo pinigų”, – prisiminė V.Serbenta.
Tuo metu gyventojai namams renovuoti ėmė paskolas iš komercinių bankų, o šie jas dalijo beveik taip pat lengvai, kaip ir butams pirkti.
Tačiau atėjus krizei kai kurių daugiabučių atstovai, netgi jau patvirtinę renovacijos projektus, iš bankų sulaukė neigiamo atsakymo.
„Bankai visiškai nutraukė finansavimą, Vyriausybei teko skubiai gelbėti programą, taip atsirado JESSICA fondas. Nors parama formaliai sumažėjo nuo 50 iki 30 proc., iš tiesų dėl fiksuotųjų 3 proc. palūkanų sąlygos nepasikeitė.
Tačiau sunkmečiu bet kokios užuominos apie paskolą ar papildomas įmokas gyventojams kėlė siaubą. Žmonės nenori investuoti, kai nėra tikri dėl savo finansinės ateities”, – sakė V.Serbenta.
Paradoksas: Vyriausybė ir ekonomistai tikėjosi, kad renovacija Lietuvai padės lengviau ištverti krizę, tačiau buvo atvirkščiai – krizė sužlugdė renovaciją.
Kada atsiperka investicijos?
V.Serbenta apskaičiavo, kad racionali renovacija – sienų, stogo šiltinimas, langų keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas vidutiniam 60 kvadratinių metrų ploto butui kainuoja apie 18 tūkst. litų. Tai yra apie 300 litų už kvadratinį metrą.
Įvertinus, kad sutaupoma vidutiniškai apie 40 proc. šilumos energijos, ši investicija atsiperka per 10–12 metų.
„Lietuvos rytas” domėjosi vieno pirmųjų Vilniuje renovuoto daugiabučio Žirmūnuose istorija. Šis namas įdomus tuo, kad yra tipinis ir gyventojų išlaidas namui renovuoti bei šildymo sąnaudas galima palyginti su greta stovinčiu identišku, bet neatnaujintu pastatu.
Per visą praėjusį šildymo sezoną, kuris Vilniuje buvo vadintas rekordiškai brangiu, vieno 47 kvadratinių metrų ploto buto gyventoja už šildymą sumokėjo 551 litą.
Įmokos už renovaciją per metus siekė 792 litus, iš viso – 1343 litai.
Gretimame nerenovuotame name, tokiame pat bute, gyvenanti šeima sumokėjo mažiau – 1192 litus. Bet tai vien už šildymą.
Kai renovuoto daugiabučio gyventojai išsimokės paskolą, viskas apsivers aukštyn kojomis.
Ar pavyks aukštaičių eksperimentas?
Gali būti, kad renovacija nėra pasmerkta, o nauji valdžios sprendimai ją dar palengvins. Tai įrodo ir Ignalinos ar Zarasų pavyzdžiai, kur iš karto planuojama renovuoti po kelias dešimtis namų.
Dabar gyventojams nieko nereikia daryti, tik vieną kartą susirinkti ir balsų dauguma pritarti projektui. Daugiau jokių rūpesčių: nei projektų rengti, nei skelbti konkursų, nei prižiūrėti darbų.
Paskui jie gaus įprastas sąskaitas už komunalines paslaugas su viena papildoma eilute.
Tačiau projekto verslo planas apskaičiuotas taip, kad įvertinus išlaidas šildymui gyventojas per metus už savo butą sumokės 10 proc. mažiau, o gyvens geriau.
Anot V. Serbentos, Zarasuose, kur planuojama renovuoti beveik pusę visų miesto daugiabučių – 46, iš 16 namų surengtų susirinkimų tik dviejų namų gyventojai nepritarė projektui.
Ignalinoje iš 53 namų, kuriuos planuojama renovuoti, susirinkimai įvyko 42. Devynių namų gyventojai projekto atsisakė.
Tiesa, šiems gyventojams teks didesnė parama, nes dalis renovacijos projektų finansuojami ir iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo.
Be to, šiuose miestuose atrinkti patys neefektyviausi namai, tad pavyks sutaupyti daugiau šilumos.
Kituose daugiabučiuose padėtis gali būti ne tokia gera: tikėtina, kad gyventojai nesutaupys nė tų 10 proc., ypač jeigu namų būklė nėra kritinė.
