Tarptautinis tyrimas pradėtas dėl grupei priklausančios bendrovės „Metoil”. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Slovakijos pareigūnai turi duomenų, kad ši Vilniuje įregistruota bendrovė galėjo nuslėpti apie 10 milijonų litų mokesčių.
Įvairiais naftos produktais ir metalu prekiaujančios įmonės valdybai vadovauja užpernai mirusio „Achemos grupės” vadovo Bronislovo Lubio žentas Romualdas Žadeika.
Pirkėjai – fiktyvūs
Finansinių sunkumų slegiama „Metoil” jau 6 metus užsienio šalims pardavinėja naftos produktus, daugiausia – dyzeliną.
Juos perka ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Uzbekistane, o parduoda ES šalyse. Tam 2006 metais bendrovė net įsigijo naftos produktų terminalą Kalnėnuose (Jonavos r.).
Degalus „Metoil” gabena ir į Lenkiją, Latviją bei Slovakiją.
Milžiniški dyzelino kiekiai būdavo išgabenami į užsienį ir ten parduodami. Tačiau tikrasis pirkėjas likdavo nežinomas.
Mokesčių inspektoriams „Achemos grupės” įmonė užkliuvo paaiškėjus, kad pirkėjai šiose šalyse gali būti fiktyvūs. O akcizo, pridėtinės vertės ir galbūt kitokie mokesčiai galėjo likti verslininkų kišenėse.
Spėjama, jog tokia veikla bendrovė galėjo užsiimti gana ilgai.
Vyksta didžiulis tyrimas
Įtariama, kad tokiu būdu „Metoil” nuslėpė apie 10 mln. litų. Bendrovė įregistruota tuo pačiu adresu kaip ir „Achemos grupė”.
Neoficialiais duomenimis, bendrovės atstovai mokesčių inspektoriams siūlėsi padengti penktadalį šios sumos, kad nebūtų atliekamas tarptautinis tyrimas, kuris gali pakenkti „Achemos grupės” įvaizdžiui.
Kaip „Lietuvos rytui” teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos Didžiųjų mokesčių stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Indrė Ščeponienė, atliekamas patikrinimas dėl „Metoil” yra sudėtingas, didelės apimties.
„Patikrinimas atliekamas aktyviai bendradarbiaujant su trijų ES valstybių – Lenkijos, Latvijos ir Slovakijos mokesčių administratoriais”, – atskleidė I. Ščeponienė.
Informacija – iš užsienio
Užsienio šalių pareigūnai kolegas Lietuvoje jau informavo, kad įmonės, kurioms „Metoil” neva parduodavo degalus, realiai neveikia. Bendrovė galėjo joms parduoti beveik 6 milijonus litrų dyzelino. Tiesa, dalį degalų verslininkai parduodavo legaliai, pirkėjai būdavo realiai veikiančios bendrovės.
VMI atstovė sakė, kad tokiems tarptautiniams tyrimams skiriamas išskirtinis dėmesys, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas.
„Tarptautinis mokesčių vengimas daro didžiulę žalą ES valstybėms”, – pažymėjo I. Ščeponienė.
Verslas ėmė smukti
Su „Metoil” atstovais susisiekti taip ir nepavyko. Nieko keisto. Gali būti, kad bendrovė šešėlinės veiklos galėjo imtis ne iš gero gyvenimo, mat ekonominė krizė jai smogė labai stipriai.
Anksčiau „Metoil” užsiimdavo tarptautine metalo prekyba: pirkdavo metalo produktus iš Rytų šalių metalurgų, o parduodavo Lietuvoje.
Bet sunkmetis kirto visai šio verslo šakai. Todėl „Metoil” šiuo metu jau beveik neprekiauja metalu.
„Achemos grupės” įmonė prekiavo ir aviaciniais degalais, tačiau tiekėjai nuo jos nusisuko dėl pablogėjusios bendrovės finansinės būklės.
Nesėkmė ištiko ir Klaipėdoje. 2010 metais bendrovė tapo Naftos produktų krovos terminalo operatore, ėmė teikti krovos ir ekspedijavimo paslaugas.
Tačiau verslo partneris pernai atsisakė pratęsti sutartį, nes ir ši veikla buvo nuostolinga.
Besidairydama išeičių „Metoil” 2010 m. dar įsteigė elektroninę ir įprastą medžioklės prekių parduotuves.
Nuostolių vėl neišvengta, tad ir šį verslą praėjusių metų pabaigoje teko nutraukti.
2011 metais „Metoil” ėmė prekiauti dyzeliniais degalais, skirtais laivams. Per mėnesį planuota parduoti apie 5 tūkst. tonų.
Stengiasi išlikti versle
Tad visas verslas įstrigo, ir praėjusiais metais bendrovė susidūrė su rimtomis bėdomis.
„Metoil” pernai viešai paskelbė susidurianti su finansiniais sunkumais, tik jie neva yra „laikino pobūdžio”. Įmonei teko sumažinti darbuotojų skaičių nuo 45 iki 16.
Galiausiai verslininkai kreipėsi į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo. Taip ši „Achemos grupės” įmonė siekia išvengti bankroto ir prievolės atsiskaityti su kreditoriais.
Bendrovės skolos šiuo metu siekia kelias dešimtis milijonų litų.
Bėga vadovai
„Achemos grupę” vienas po kito palieka vadovai. Grupės prezidentas Arūnas Laurinaitis nusprendė palikti postą net nesulaukęs balandį vyksiančio akcininkų susirinkimo. Priežasčių jis nepaaiškino.
Koncerną paliko ekonomikos ir finansų direktorė Violeta Latvienė, atstovė spaudai Virginija Dunauskienė. Šią savaitę atsisveikino ir personalo vadovė Jūratė Jurgilienė. Pernai iš koncerno valdybos pirmininko pavaduotojo pareigų pasitraukė „Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis.
Dėl to sklando gandai apie galimą skilimą šio koncerno šeimininkų gretose.
2011 metų spalį mirus koncerno įkūrėjui ir pagrindiniam akcininkui 73 metų Bronislovui Lubiui, dėl turto dalybų iškart prasidėjo ginčai. Bet didžioji akcijų dalis atiteko velionio našlei Lydai Lubienei ir jos dukrai Viktorijai.
Turtingiausia Lietuvos moterimi tapusiai L.Lubienei po vyro mirties atiteko 38,75 procento akcijų, dar 11,625 proc. akcijų – jos 14 metų dukteriai. Šio turto vertė gali siekti apie 465 mln. litų.
„Achemos grupei” dabar laikinai vadovauja jos viceprezidentas – Jonavos trąšų gamintojos bendrovės „Achema” ekonomikos ir finansų direktorius Audrius Bendaravičius.
