Naujam gyvenimui pamažu prikeliamas istorinis kompozitoriaus Stasio Šimkaus namas. Valstybės saugomą objektą už savo lėšas rekonstruoja Lietuvos jėzuitų provincijos atstovai.
Prieš kelias dienas Kultūros paveldo departamentas (KPD) jėzuitams sugrąžino 90 tūkstančių litų.
Namas tapo griuvena
Lietuvos jėzuitų provincijos projektų koordinatorė Edita Zarembienė pasakojo, kad namą su sklypu 2006 metais jėzuitams padovanojo kompozitoriaus sūnūs Algis ir Neris.
XX amžiaus antrame dešimtmetyje statytas medinis namas buvo paskelbtas nekilnojamąja kultūros vertybe ir įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Tačiau valstybės saugomas objektas ilgainiui tapo kone griuvena.
Jėzuitai 2009 metais parengė namo rekonstrukcijos projektą. 2011 metais pradėjo avarinio pastato gelbėjimo darbus. Buvo sutvirtinti pamatai, pašalinti supuvę sienų rąstai, iš naujo uždengtas stogas, kuriame paliktos ir išlikusios autentiškos detalės, įrengti lietvamzdžiai.
Už avarinės būklės tyrimus, medžiagas bei darbus jėzuitai paklojo 86 tūkstančius litų. KPD pernai kompensavo beveik 43 tūkstančius litų.
Darbus ketina tęsti
Pernai vyko antrasis rekonstrukcijos etapas. Atlikti istoriniai pastato tyrimai, namo fasadas apkaltas naujomis lentelėmis, kad nepūtų po jomis esantys rąstai. Pakeisti langai ir durys, atkurta autentiška pastato spalva.
Visa tai kainavo 147 tūkstančius litų. KPD prieš kelias dienas jėzuitams skyrė 90 tūkst. 330 litų.
E. Zarembienė pasakojo, kad atlikti rekonstrukciją buvo sudėtinga, nes teko laikytis labai griežtų paveldosaugos reikalavimų.
Ateityje St. Šimkaus name planuojama įrengti jaunimo meninio ir dvasinio ugdymo centrą.
Tačiau pastato vidus kol kas labai apleistas. Jėzuitai vėl ketina į pastatą investuoti savo pinigų ir dalyvauti įvairiuose projektuose.
Mena garsius žmones
St. Šimkus medinį vieno aukšto pastatą su mansarda 1927 metais pirko iš inžinieriaus S.Čiurlionio. Jame gyveno 1930–1943 metais.
Kompozitoriaus, chorvedžio ir aktyvaus visuomenės veikėjo namuose lankėsi to meto garsūs kultūros atstovai.
Pastatui būdinga XX amžiaus pradžios Kauno priemiesčių architektūra.
Remia ir nykstančių medinukų atkūrimą
Nuo 2006 metų veikia kompensavimo programa, pagal kurią valstybė kompensuoja privatiems paveldo savininkams dalį asmeninių lėšų, skirtų jų valdomiems objektams tvarkyti.
KPD paskelbė, kad išmokėjo 0,5 mln. litų kompensacijas už pernai atliktus darbus. Lėšos buvo skirtos penkiolikai pastatų savininkų.
KPD teigimu, privačių savininkų valdomų kultūros paveldo objektų tyrimai kompensuojami 100 proc., avarijos grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas, projektavimo darbai – iki 50 proc.
Itin sparčiai nykstančiam mediniam paveldui visi išvardyti darbai kompensuojami iki 70 proc.
Norint atsiimti dalį lėšų būtina, kad objektas būtų saugomas valstybės, kad jis būtų prieinamas visuomenei. Privaloma pateikti ir paveldosaugos tvarkybos dokumentus.
