Kepa daug ir visokios
Pasak „Maxima“ atstovės Olgos Malaškevičienės, duonos pardavimas pastaruosius porą metų tinklo parduotuvėse iš esmės nekito. Duonos gaminių kaina - taip pat.
„Užtat pastebėjome, kad pasikeitė klientų poreikiai. Šiuo metu dvigubai daugiau nei prieš porą metų perkama juodos duonos su įvairiais priedais: grūdais, riešutais, vaisiais ar net daržovėmis“, - sakė O. Malaškevičienė.
Trečdaliu daugiau nuperkama ir saldžių duonos gaminių: ragaišių, pynių ir bandelių.
Mėgėjų turi ir itališkoji čiabata, ir prancūziškasis batonas, ir pagal kitų šalių tradicijas kepama duona.
„Tačiau mūsų šalies gyventojams svarbu ir tai, kad jie galėtų nusipirkti duonos, kuri kepama tame rajone ar mieste, kur jie gyvena“, - sakė O. Malaškevičienė.
Jos teigimu, „Maxima“ tinklo parduotuvėse Lietuvoje daugiausia - apie 50 proc. - nuperkama batono ir sumuštinių duonos, po 25 proc. - juodos ir šviesios duonos.
Skirtinguose regionuose pirkėjų skonis taip pat skiriasi. Šiaurės Lietuvoje daugiau perkama juodos duonos, o Vakarų Lietuvoje populiaresnė šviesi duona.
Kasdien duona į krosnį šaunama 14-oje prekybos tinklo „Maxima“ kepyklų. Po tinklo parduotuves išvežiojama ir apie 120 skirtingų, kitų įmonių (o jų - per penkiasdešimt) iškeptų duonos gaminių.
Kaip kepama duona?
Smalsaujantiems visada atviros Anykščių rajone esančio Arklio muziejaus durys. Per edukacines pamokas galima stebėti duonos kelią nuo duonkubilio iki krosnies.
Kai ten lankiausi, nešiau malkų duonkepei krosniai iškūrenti. Skyniau klevo lapų, ant kurių, nuklojus jais lyžę, buvo dedama kepėjos rankų nuglostyta, į kepalą suformuota tešla. Ir trypčiojau palei krosnį, iš jos sklindant kepamos duonos kvapui.
Iš krosnies ištrauktus įrudusius kepalus užklojau drėgnu lininiu rankšluosčiu. Ir tik tuomet, kai duona gerai atvėso, gavau jos riekę.
Visus tuos trisdešimt metų ieškojau ir tebeieškau tokio gardumo duonos. Būna jos panašaus skonio, bet visada trūksta to, ko neįmanoma atkartoti: kvapnios medžio anglies, klevo lapų ir prisiminimų prieskonio.
Naminės duonos, iškeptos laikantis senųjų tradicijų, galima nusipirkti ir po sostinę keliaujančiuose ūkininkų turgeliuose. Tokią kepą aukštaičių bendrovė „Saimeta“, žemaičių „Verbūnų duona“.
Galima priskaičiuoti gerą pusšimtį tautinio paveldo tradicijas puoselėjančių kepėjų. Senolių patirtį į tradicijų patikrintus gaminius sudeda ir didesnės kepyklos: bedrovės „Biržų duona“, „Vilniaus duona“, „Faser kepyklos“, „Baltasis pyragas“, „Plungės duona“ ir gausybė kitų.
Ūkininkų iškeptai duona vietos skiria ir didesnės parduotuvės.
Naujos technologijos - kepyklose
Ką daryti, kad duona nepelytų? Bent jau tol, kol ji nepateko į rankas pirkėjui? Dėti sintetinių konservantų? To daryti kepykloms nedraudžiama. Todėl sintetiniai maisto priedai pelėsiams neleidžia veistis kai kuriuose batonuose ar baltoje kvietinėje duonoje.
Surasti atsakymų į minėtus klausimus kepykloms padeda mokslininkai.
Pasak Kauno technologijos universiteto docentės, Duonos technologijos laboratorijos vedėjos Loretos Bašinskienės, rūgstant tešlai, natūraliai susidaro pieno rūgšties bakterijų. Todėl iš natūralaus raugo iškepta duona pelija daug lėčiau.
Šiuo metu Duonos technologijos laboratorijoje mokslininkai eksperimentuoja su įvairiu raugu. Iš raugo jie „rankioja“ pačias geriausias - veiksmingiausias bakterijas, kurios turi ir antimikrobinį poveikį.
„Jas naudojame ruošdami naują raugą. Ir patys vežame jį į kepyklas, kurios tik paprašo mūsų pagalbos“, - sakė L. Bašinskienė.
Duonos kepama daug, ji nugula parduotuvių lentynas ir jose užsibūna ne vieną dieną. Todėl ir eksperimentų tikslas - padaryti taip, kad kuo ilgiau duona išliktų šviežia be sintetinių priedų.
Apie duoną ir biochemiją
Vasario 5-oji - Šv. Agotos, dar kitaip - Duonos diena. Šią dieną buvo kepama duona ir tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui ir saugo nuo ligų.
Duona, kaip ir kiti produktai iš grūdų, vaisiai bei daržovės sudaro mitybos pagrindą. Šiuos produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną.
Duona yra energijos organizmui teikiančių angliavandenių šaltinis.
Jiems oksiduojantis išsiskiria energija, kuri naudojama organizmo gyvybinėms funkcijoms garantuoti, šilumos gamybai.
Anot mitybos specialistų, angliavandenių teikiama energija turėtų sudaryti daugiau nei pusę (per 55 proc.) visos paros energijos (kalorijų).
Daugiausia duonoje yra polisacharido krakmolo. Jis sudaro apie 30-40 proc. duonos masės. Duonoje yra skaidulinių medžiagų, daugiausia - grūdų apvalkale.
Tai angliavandeniai, kurių neskaido virškinimo fermentai, bet juos skaido žarnyno mikroflora. Skaidulinės medžiagos turi didelės įtakos maisto virškinimui. Jos gerina virškinimo trakto peristaltiką (judėjimą).
Duona yra vertingas vitaminų (daugiausia - B grupės) ir mineralinių medžiagų - kalio, natrio, chloro, fosforo.
Duonoje esančias maistines medžiagas lengvai įsisavina organizmas, o vitaminai, kurie susidaro rūgstant tešlai, išsilaiko ir ją kepant.
