Į Klaipėdą antradienį atvykusį naująjį žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną žvejai pasitiko su plakatais, raginančiais nuversti ministerijai pavaldaus Žuvininkystės departamento direktorių Darių Nienių. Praėjusį mėnesį jie rengėsi piketuoti prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau šios minties atsisakė – išklausyti žvejus atvyko pats ministras.
Laivai beviltiškai paseno
„Šiandien situacija yra kritinė - trečdalis laivų negali išplaukti, nes juos verkiant reikia remontuoti, o pinigų tam nėra. Jeigu taip tęsis ir toliau, prarasime žvejybinį laivyną”, - rėžė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Žvejai, anot jo, į atvirą jūrą priversti plaukti 30-40 metų senumo laivais, kurių įranga nebeatitinka keliamų reikalavimų, o ją atnaujinti žvejams nepakanka uždirbtų pinigų. Laivų varikliams trūksta galios, esant kiek didesniam bangavimui, išplaukti pernelyg rizikinga. Lietuviai apmaudžiai dairosi į kaimyninių, skandinavų žvejų laivus, kurie gali plaukioti ir esant prastesniam orui.
Žvejai prašė žemės ūkio ministro ieškoti galimybių gauti Europos Sąjungos paramos Lietuvos žvejybiniam laivynui atnaujinti. Tokia parama gali naudotis ES šalių senbuvių žvejai, taip laimėdami konkurencinę kovą ir mažesniuosius kolegas palikdami už borto.
Žvejybos įmonės „Spika“ vadovas Gintaras Gilys įsitikinęs, kad nuošalyje neturėtų likti ir Lietuvos vyriausybė. Ji galėtų padėti žvejams gauti paskolas iš bankų, suteikdama garantijas.
„Visi, kurie buvo sukaupę bent kiek lėšų juodai dienai, priversti jas skirti laivams remontuoti, kad galėtų išplaukti į jūrą. Tačiau kaskart rizikuoja, nes laivai paprastai genda ne sugrįžus į krantą, o jūroje“, - kalbėjo G. Gilys.
Aukcionas - lyg rakštis
Pasenę ir menkos galios laivai neleidžia žvejams išgaudyti Lietuvai skiriamų menkių kvotų. Pernai neišgaudyta beveik 2 tūkst. tonų menkių – pusė nustatytos kvotos. Išgaudyti visą laimikį trukdo ir žvejams primesta prievolė didžiąją dalį sugautos žuvies parduoti čia pat Lietuvoje, Klaipėdoje esančiame žuvininkystės produktų aukcione.
„Latviai telkiasi Lenkijos vandenyse, kiti – prie Danijos krantų, o mes vieninteliai iš toliausių kraštų gabename žuvį atgal, į aukcioną, taip dar labiau didindami taršą ir patirdami nuostolius, o galėtume parduoti vietoje“, - skundėsi G. Gilys.
Žvejai norėtų sugautą žuvį parduoti savo nuožiūra, o ne šelpti valdišką žuvininkystės produktų aukcioną, kuris be jų indėlio neišsilaikytų. Valdžiai primintas ir pažadas aukcioną perduoti valdyti žvejų bendruomenei, tačiau tai nepadaryta iki šiol.
Tvarką svarstys iš naujo
Žvejai reikalauja peržiūrėti dabar galiojančią žvejybinių kvotų skirstymo tvarką, kuri neva žlugdo mažesnes įmones. Vieną laivą turintis klaipėdietis žvejas Einaras Gardžiulis mano, jog neteisinga įmonei dešimčiai metų skirti kvotą tik vienos rūšies žuviai gaudyti. Esą ankstesnė tvarka, kai išgaudžius strimėlių kvotą buvo galima papildomai užsidirbti žvejojant brėtlingius, buvo geresnė.
Seimo jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisijos pirmininkas Raimundas Paliukas pažadėjo inicijuoti bendrą pasitarimą su Latvijos ir Estijos parlamentarais ir aiškintis, kaip šios problemos sprendžiamos jų šalyse.
V. Jukna pabrėžė, kad naujoji žvejybinių kvotų skirstymo komisija dar nėra sudaryta ir tvarka neparengta ir kreipėsi į žvejų organizacijas, ragindamas siūlyti savo atstovus.
