Jis sako, kad tokį pasirinkimą nulėmė du dalykai – Kinija sparčiai virsta patraukliausia pasaulio rinka, o europietiškus portalus kinų kalba suskaičiuotume ant vienos rankos pirštų.
Deja, R. Iržikevičius sako, kiek nusivylęs Lietuvos verslininkų abejingu požiūrių į Kiniją ir planuoja paversti savo portalą ne Lietuvos, o šiaurės Europos šalių langu į tolimuosius rytus. Juk net mažesnė Estija su Kinija prekiauja aktyviau.
„Kiek žinau tai pirmas toks tinklalapis Šiaurės Europoje. O ir visoje Europoje yra nebent BBC kinų kalba ir, kiek žinau, dar vienas portalas Prancūzijoje – daugiau man nepavyko atrasti. Kodėl kinai negali sužinoti apie Lietuvą savo kalba?“ - aiškino R. Iržikevičius.
Tačiau svetainės kūrimas kainuoja. Be to, jo neremia valstybė. Portalo kūrėjas pripažino, kad šiuo metu Kinijoje skaitytojų beveik nėra, o ir tikėtis jų galima tik pradėjus aktyvią reklamos kampaniją.
„Bandau žiūrėti į pasaulį per tarptautinę prizmę. Bandau sekti, kas vyksta pasaulyje, o jis, patinka mums tai ar ne, juda į Rytus.
Lietuvoje to supratimo nėra – kas toliau mūsų nosies, toliau Baltarusijos, už Maskvos, Lietuvai nebeįdomu. Mažesnės Estijos prekyba su Kinija yra didesnė už Lietuvos. Vokietija Kinijoje randa vieną didžiausių rinkų. Mes to nesuprantame.
Todėl tikiuosi, kad toks portalas turėtų sukelti tam tikrą šoką – kodėl būtent Kinija – po to, galbūt, atsiras ir susidomėjimas. Ten yra pasaulio ekonomikos ateitis ir mes turime kuo greičiau ten žengti. Todėl, kiek filantropiškai ir pamaniau, kad toks portalas gali sukelti kinų susidomėjimą Lietuva, ryšiai vis tiek užsimegs, o mes būsime pirmieji“, - aiškino R. Iržikevičius.
Visi tekstai anglų kalba parengiami Lietuvoje, o į kinų kalbą juos verčia savanoriai Kinijoje. Koordinavimas užima šiek tiek laiko tačiau sąnaudos nėra didelės.
„Grąžos kol kas dar nėra, viskas dar tik bandymų stadijoje. Apie projektą jau rašė centrinis Kinijos portalas, tikimės, gal prasidės kažkoks judėjimas. Bet visų pirma norėtųsi, kad Lietuvos verslininkai suprastų Kinijos svarbą“, - aiškino R. Iržikevičius.
Kinų politinė situacija, bei tautos charakteris yra specifiniai – jie labai saugo savo interneto erdvę, reikia ilgalaikių ryšių, asmeninių pažinčių gauti portalo vardą kinų kalba.
Su kinais bendradarbiauti nepakanka vieno dalykinio susitikimo, todėl šiuo metu R. Iržikevičius iš kinų savanorių renkasi žmogų, kuris galėtų tapti oficialiu portalo atstovu šalyje, bendradarbiauja su Kinijos ambasada ir liūdi dėl Lietuvos verslininkų nelankstumo.
„Jei tai nepasiteisins, nebus didelio skirtumo, ar versti į kinų kalbą informaciją tik apie Lietuvą, ar apie visas Baltijos ir Šiaurės šalis. Tad, jei nepavyks Lietuvoje, o man pradeda atrodyti, kad taip ir bus, plėsimės į visą regioną. Gal tai bus naujienos kinams iš Šiaurės Europos regiono. Tačiau, kaip Lietuvos patriotas, bandau viską pradėti nuo čia“, - tikino R. Iržikevičius.
Tokias pesimistiškas jo nuotaikas paskatino keli įvykiai.
„Paprasčiausias pavyzdys. Prieš gerus keturis mėnesius Lietuvos ambasada Kinijoje organizavo verslo delegacijos kelionę į vieną tos šalies provinciją. Gavau visų kompanijų, kurios siųs į Kiniją savo atstovus adresus.
Jei jau važiuoji į Kiniją, turbūt turi ten kažkokį interesą, tad visoms joms nusiunčiau prisistatymą. Nurodžiau, kad jei domina bendravimas su kinais, galime išversti tekstus apie jūsų kompaniją į kinų kalbą, patalpinti juos savo svetainėje ir tai padės kinų akyse atrodyti solidžiau.
Nes ten šiek tiek kitoks mąstymas, kitoks autoriteto ir kaip jis pasiekiamas suvokimas. Taigi, paprasčiausiai pasiūlėme parašyti apie jų kompanijas. Kaip galvojate, kiek sulaukiau atsakymų? Nulį! Va taip ir vystomės“, - aiškino R. Iržikevičius.
Kita vertus, juk tokios Lietuviškos kompanijos, kaip „Maxima“, „ACME“ aktyviai bendradarbiauja su kinais, turi ten nuolatinių atstovų, tad, galbūt, tiems, kam tai įdomu, nereikia jokių tarpininkų.
„Galbūt. Tačiau visas šis bendradarbiavimas tik į vieną pusę – prekių srautai keliauja iš Kinijos. O tos važiavusios lietuviškos kompanijos, kaip supratau, lyg ir bandė srautus pakeisti – iš Lietuvos siųsti į Kiniją. O tokioje Estijoje, manau, išsiuntęs laiškus gaučiau ne nulį, o bent porą paklausimų, kas mes tokie, ką darome. O Lietuvoje jokios reakcijos“, - stebėjosi pašnekovas.
Kinai jau 2011 m. pradėjo kvietė eksportuoti norinčias įmones į Kantono parodą, tačiau net patys nustebo, kokie neaktyvūs Lietuvos verslininkai.
„Remdamasis ligšioline Kantono mugės, kurioje nuo 2007 m. veikia tarptautinis paviljonas, patirtimi, galiu pasakyti, kad iki šiol parodoje nebuvo nė vieno lietuviškos įmonės stendo.
Lietuviai šioje parodoje daugiau lankosi kaip žiūrovai ar pirkėjai. Mes labai lauktume dalyvių, kurie pristatytų savo produkciją. Mūsų delegacija į Lietuvą atvyksta jau antrą kartą, todėl tikimės, kad mūsų ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastangomis Lietuvos verslas įvertins šios mugės naudą.
Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad aktyviai prisistato užsienio logistikos kompanijos, pavyzdžiui, dalyvių iš Rusijos būna kasmet“, – praėjusią vasarą „Verslo žinioms“ sakė Kinijos užsienio prekybos centro viceprezidentas Liu Jianjunas.
LR ambasados Pekine duomenimis, Lietuvos prekių eksportas į Kiniją per 2011 m. augo dvigubai ir sudarė 199,39 mln. litų. Tai beveik aštuonis kartus mažiau negu importas per tuos pačius metus (1,559 mlrd. litų).
Be to, eksportuojamų prekių liūto dalį sudarė apdirbta ir neapdirbta mediena bei baldai – bendrai 53,38 proc. visos eksporto sumos.
Pridėkime, kad dar 6,97 proc. Lietuvos eksportuojamų „prekių“ buvo vario atliekos bei laužas ir suprasime, kad Kinijai esame nebent nereikšmingas žaliavų tiekėjas.
Per 2012 m. eksportas dar šiek tiek ūgtelėjo ir pasiekė 210,2 mln. litų, tačiau ir importas augo iki 1,692 mlrd. litų. Kiek sumažėjo medienos, o augo baldų, vario dirbinių, plastikų ir jų gaminių, vaisių ir riešutų, eksportas.
