Naujoji biblioteka duris atvers visiems, vyresniems nei 16 metų bei su savimi turintiems asmens dokumentą. Ji nebijos ne tik nakties, bet ir gaisro – skaityklos veiks kiaurą parą, o specialios technologijos bibliotekos lobius apsaugos nuo sunykimo ir gaisro atveju.
Biblioteka pavadinta skambiu Nacionaliniu atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centru, ji –naujausias Vilniaus universiteto bibliotekos padalinys. Seniausios Baltijos regione aukštosios mokyklos plėtra bibliotekos atidarymu Saulėtekyje nesibaigia. Čia už poros metų planuojama atidaryti Fizinių mokslų, dar vėliau – Gyvybės mokslų centrą.
Jauku kaip namie
Biblioteka skirta pirmiausia bendrauti – tiek paprastai žmogiškai, tiek mokslinei komunikacijai. Erdvės pritaikytos ir vienišiams, kurie galės ramiai mokytis individualiose vietose, ir negalintiems be kompanijos - tokie galės diskutuoti bendrose erdvėse, už kurių stiklinių sienų – pušys.
Jaukumo atmosferą trečiadienio rytą surengto bibliotekos atidarymo metu kūrė ir tvyrantis kakavos ir bandelių kvapas, kuriomis vaišinosi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Vilniaus meras Artūras Zuokas, ministerijų vadovai, ambasadoriai, Seimo nariai, akademinės bendruomenės atstovai.
Vilniaus universiteto studentų atstovybės vadovas Arminas Varanauskas pasakojo jau pats išbandęs bibliotekos naktinį darbą. Anot jo, dabar studentai nuo mokslų neturės kaip išsisukti, nes atėję į biblioteką čia galės praleisti visą dieną – ne tik mokytis, bet ir užkąsti ar atsipūsti. Biblioteka pritaikyta ne tik studentams – nepamiršti liks ir tėveliai su vaikais, kurie naujame centre ras ir šeimai pritaikytų erdvių.
Bibliotekininkes pakeis vežimėliai
Biblioteka visiškai skaitmenizuota – čia ne tik veiks nepertraukiamas laidinis bei bevielis internetas, darbo vietos apstatytos kompiuteriais, bet ir dalį darbuotojų keis mechanizuoti vežimėliai. Jie iš fondų skaitytojams pristatys knygas, taigi bibliotekininkėms reikės mažiau vaikščioti.
Tiesa, tikėtis, kad naujam pastatui reikės mažiau darbuotojų, nereikėtų, mat skaityklos dirbs nepertraukiamai kiaurą parą, 7 dienas per savaitę. Iš viso pušų apsuptyje vienu metu galės skaityti, mokytis ar tiesiog leisti laiką 800 žmonių.
Į naująją biblioteką bus perkeliama dalis perpildytos universiteto bibliotekos fondų. Vis dėlto naujajame centre ne saugyklos yra svarbiausios. Čia pagrindinės yra skaityklos su atvirais fondais, kuriose bus galima skaityti ir tradicines knygas, ir naudotis elektroninėmis duomenų bazėmis, kurios iki šiol buvo prieinamos tik VU bendruomenės nariams.
Strigo finansavimas
Noras turėti naują universiteto biblioteką kilo gerokai anksčiau nei pradėtas rengti projektas. „Sunkiausia buvo gauti finansavimą pastatui projektuoti ir pradėti statyti“, – spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro generalinė direktorė Irena Krivienė.
100 milijonų litų vertės pastatui pradžią davė valstybės biudžeto finansavimas, vėliau prie jo prisidėjo Europos Sąjungos fondai. Be įprastų skaityklų, čia bus eksperimentinių informacinių technologijų, 3 D laboratorijos. „Biblioteka sukurta jaunimui, jau užaugusiam su kompiuteriais, vadinamajai „Google“ kartai“, – dalijosi I. Krivienė.
2006-aisiais sukurtas projektas buvo koreguotas po trejų metų – teko apkarpyti planuotą biudžetą. Tiesa, kaip sako bibliotekos vadovė, nuo to kokybė nenukentėjo. Laikinai Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas einantis prof. Jūras Banys sakė, kad biblioteka turėjo būti atidaryta anksčiau. „Tai yra rektoriaus Benedikto Juodkos kūdikis“, – kalbėjo jis. Anot profesoriaus, darbai užsitęsė dėl biurokratiškumo ir ilgai trunkančių viešųjų pirkimų procedūrų.
Įgyvendinto projekto vertė - 100 mln. litų, iš jų beveik 85 mln. litų skyrė Europos regioninės plėtros fondas, 15 mln. litų – Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Prieš 442 metus įkurta Vilniaus universiteto biblioteka aptarnauja apie 25 tūkst. skaitytojų, čia saugoma apie 5 mln. knygų ir kitų spaudinių.
