Kad Baltijos šalių ūkininkų protestai vyksta sėkmingai rodo ir tai, kad tokios akcijos vis dar rengiamos. Nusižengus viešosios tvarkos taisyklėms, kito leidimo protestuoti galima ir nesulaukti. Bent taip teigia Briuselio policijos atstovas spaudai Christianas De Coninckas.
„Po kiekvienos akcijos organizuojame aptarimus ir jei nustatome, kad nebuvo laikomasi protesto sąlygų, organizatoriams gali būti skirtos baudos. Be to, ateityje leidimo protestuoti galime nebeišduoti arba pasiūlyti itin griežtas sąlygas“, - teigė Ch. De Coninckas.
Protestai – iš savos kišenės
Į Briuselį protestuoti ketvirtą kartą išsiruošę žemdirbiai prašo, kad tiesioginės jiems skiriamos ES išmokos priartėtų prie bendrijos vidurkio, kuris šiuo metu siekia 249 eurus. Baltijos šalių ūkininkai kol kas gauna žemiausias, vos 143 eurų už hektarą siekiančias išmokas.
Vienas iš protesto organizatorių Lietuvos atstovas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete Mindaugas Maciulevičius teigė, kad šalies žemdirbiai labai vertina galimybę savo poziciją išsakyti ten, kur priimami jiems svarbūs sprendimai.
Tad net negalėdami nuvažiuoti iki Briuselio, ūkininkai savanoriškai aukoja pinigų tokių protestų organizavimui.
„Yra atidaryta speciali sąskaita ir ūkininkai gera valia prisideda prie šių akcijų. Vieni duoda 10, kiti – 100 litų. Tad visos protestuotojų kelionei reikalingos lėšos surenkamos iš pavienių ūkininkų ar žemdirbių organizacijų“, - pasakojo M. Maciulevičius.
Kelionei į Briuselį lietuviai renkasi autobusą. Taip pigiau, be to, paprasčiau keliauti 50 žmonių grupei, o kelionės metu dar spėjama pasirepetuoti dainas.
Atvykę žemdirbiai renkasi pigius Briuselio viešbučius ir apsistoja po tris – keturis kambaryje. „Negalime sau leisti išsinuomoti lėktuvo ar gyventi prabangiuose viešbučiuose. Didelio komforto neturime“, - pasakojo M. Maciulevičius.
Skaičiuojama, kad praėjusį lapkritį protestuotojų kelionė, apgyvendinimas ir organizacinės išlaido atsiėjo apie 60-70 tūkst. Lt.
Lietuviai protestuoja drausmingai
Protesto leidimai Briuselyje nekainuoja, tačiau ne vėliau kaip dešimt dienų prieš protesto pradžią oficialų prašymą būtina pateikti miesto merui.
Galutinį leidimą rengti demonstracijas duoda miesto policija, prieš tai išsiaiškinusi, kas, kodėl ir kaip nori protestuoti bei nurodžiusi, ko griežtai negalima daryti.
„Ir šįkart iš Briuselio policininkų gavome informaciją, ko per protestą negalima daryti, - lrytas.lt teigė tarp žemdirbių ir policijos tarpininkaujantis Europos Parlamento nario Justo Paleckio padėjėjas Jurgis Gurstis. - Žemdirbiai jokiu būdu negali į protestą atsivežti gyvulių, negali dengti veidų, laikyti politikus įžeidžiančių plakatų ir skanduoti įžeidžių šūkių.
Be to, griežtai apibrėžta protestui skirta teritorija, o ją palikti privaloma nustatytu laiku. Šį ketvirtadienį – nevėliau 17h”, - pasakojo J. Gurstis.
Protestuotojus visos akcijos metu lydi uniformuoti ir civiliais apsirengę Briuselio policijos pareigūnai. Tačiau paprastai didelių policijos pajėgų Baltijos šalių protestuotojams neskiriama, nes mitingai būna taikūs.
„Žemdirbių ginklas – daina. Lietuviai, latviai ir estai elgiasi taikiai, nė karto nėra kilę jokių incidentų. Atvirkščiai, pastebėjau, kad per akcijas tarp mūsų žemdirbių ir pareigūnų užsimezga draugiškas ryšys.
Pareigūnai paklausinėja, kas ir kodėl protestuoja, papasakoja, kokia padėtis šiuo klausimu yra Belgijoje. Policininkų tonas visada draugiškas ir dažnai iš protestuotojų girdžiu, kad tai didelis kontrastas Lietuvos pareigūnams“, - teigė tris kartus žemdirbių protestus kuravęs J. Gurstis.
