Jei kaimynai troboje nevalyvi, daugiabučio gyventojams grynu oru žiemą retai kada pavyks pakvėpuoti.
Mat taupydami malkoms nevalos krosnis kūrena kuo papuola – senais langų rėmais, pakuotėmis, šiukšlėmis, o kai kurie į pakuras įkiša net automobilių padangas.
Nors savivaldybė sulaukė ne vieno tokio skundo, sutramdyti teršėjų nepavyksta. Juk niekas neprisipažins, kad krosnis kūrena ne malkomis.
Langus nukloja suodžiai
Pritrūkę kantrybės, į savivaldybę prieš kelias dienas kreipėsi Kalvarijų gatvės 162-ojo ir kitų aplinkinių daugiabučių gyventojai. Juos piktino keli kaimynai iš gretimos Maišiagalos gatvės.
Anot daugiabučių gyventojų, nuvalyti jų būstų langai po kelių dienų ir vėl pajuosta. O atidarius juos ant rėmų nesunku pastebėti suodžių. Baisiausia, kad tie suodžiai ne tik lieka ant langų. Jais šimtai gyventojų priversti kvėpuoti.
Kalvarijų gatvės gyventojai klausė savivaldybės, ar taip kūrendami kaimynai nepažeidžia higienos normų.
„Pati savo akimis mačiau, kaip Maišiagalos gatvėje gyvenanti moteris rausėsi prie atliekų konteinerio, stovinčio šalia prekybos centro. Ji susirinko kartonines pakuotes, susikrovė medines dėžutes nuo vaisių.
Visa tai parsinešė namo. Neabejoju, kad visos pakuotės nukeliavo į krosnį. O mums tai teko uostyti”, – skundėsi Kalvarijų gatvėje gyvenanti Sofija.
Dėl vargingai gyvenančios moters skundėsi jau ne vienas daugiabučio gyventojas, grasino net uždrausti jai kūrenti krosnį.
Tačiau tikrintojai nustatė, kad priešgaisrinės saugos taisyklių ji nepažeidžia, o ką varguolė kiša į krosnį – negi patikrinsi?
Kieme – pilna rakandų
Net keli M. Katkaus gatvės daugiabučiai kenčia nuo trobos, įsiterpusios tarp jų namų. Blogiausia būna, kai lauke drėgna, – dūmai tada slenka žemyn, neišsisklaido.
„Kaimynai, matyt, žino, kad daro negerai, todėl krosnis įvairiomis atliekomis pradeda kūrenti vėlyvu metu.
Tada nei lango, nei balkono durų praverti neįmanoma”, – pasakojo Asta.
Pretenzijų turėjo ir Nacionalinis egzaminų centras, šalia kurio šliejasi ta troba.
Pyktį kaimynams keliančiame individualiame name gyvenantys Viktorija ir Kazimiras Stefanovičiai prisiekinėjo į krosnį kišantys tiktai malkas, nors jų kieme pilna prikrauta senų rakandų.
Sutuoktiniai tikino, kad už malkas šiam šildymo sezonui paklojo net 1500 litų. Malkų reikia dviejų sunkvežimių, nes troboje – net trys krosnys.
„Galbūt dėl to kaimynai ir pyksta, nes krosnių ne viena. Tačiau kaip mums kitaip šildytis?” – klausė V. Stefanovič.
Malkos – ne kiekvienam
Kiekvieno individualaus namo tarša nematuojama, o sistemos, kuri numatytų išmetamų teršalų normas troboms, nėra, išskyrus draudimą deginti pavojingas medžiagas.
„Sumažino atlyginimus, atėjo sunkmetis, pabrango elektra, dujos, todėl nenuostabu, kad daug vilniečių iš vidutiniokų pavirto skurdžiais.
Štai ir atsakymas, kodėl jie neįstengia nusipirkti malkų, o kiti, anksčiau nenaudoję krosnių, vėl jas prisiminė”, – aiškino Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas.
Blogai yra ir tai, kad Vilniuje gyvenantys individualių namų šeimininkai retai valo dūmtraukius. Dėl to oras tampa dar labiau užterštas.
Vokietijoje prieš pradėdamas šildymo sezoną privalai gauti kaminkrėčio leidimą.
Dabar dažnai tai ir vilniečių vidaus kultūros klausimas. „Kiti, nors ir mato, kad į daugiabučių langus rūksta, spjauna į tai. Galima sakyti, kad kaimynas kaimynui ant galvos dergia”, – sakė D. Perkauskas.
Labiausiai dūsta žemumoje
Vis dėlto D. Perkauskas guodė, kad oro kokybė Vilniuje geresnė nei Kaune.
Šiame mieste individualūs namai orą teršia dar labiau nei sostinėje.
Taip yra todėl, kad retas žemumoje esančio Vilniaus senamiesčio gyventojas turi krosnį.
Labiausiai nuo teršalų turėtų dusti Žvėrynas, bet jame gyvena pasiturintys vilniečiai, kurie jeigu ir kūrena, tai malkomis.
Daug individualių namų yra ir Šnipiškėse, Markučiuose, bet šie rajonai – ne žemumoje, todėl kenčia mažiau.
Vokiečiai žmones įpareigojo keisti krosnis
Vokietijoje jau įsigaliojo tvarka, reikalaujanti keisti senas krosnis ir šildymo katilus, jeigu jie neatitinka taršos reikalavimų.
Krosnių ir katilų šeimininkai privalo užtikrinti, kad kaminas į aplinką išmestų ne daugiau kaip 150 miligramų kietųjų dalelių ir 4 gramus anglies monoksido vienam kubiniam metrui.
Šie duomenys nurodomi katilo techniniuose dokumentuose. Jei nenurodomi, emisiją turi išmatuoti kaminkrėtys. Duomenis apie kiekvieną krosnį ir katilą vokiečiai privalo pateikti iki 2013-ųjų pabaigos.
Iki 1974 metų įrengtos arba jokių duomenų neturinčios krosnys turės būti modernizuotos arba pakeistos iki 2014-ųjų pabaigos.
1975–1984 metais įrengtų krosnių šeimininkai šildymo sistemą privalės pakeisti iki 2017-ųjų pabaigos, o 1985–1994 metais – iki 2020-ųjų.
Tie vokiečiai, kurių namuose nuo 1995-ųjų sumūrytos krosnys, taršos problemą turės spręsti iki 2024 metų.
Tarša viršijo normas
Atšalus sausį Vilniuje oro tarša kietosiomis dalelėmis normas viršijo 1–2 kartus.
Aplinkos apsaugos agentūros specialistų nuomone, tai lėmė kelios priežastys: energetikos įmonių ir individualių namų šildymo įrenginių keliama tarša, be to, dalis teršalų pateko iš pietinių Europos regionų.
Nors pirmosiomis vasario dienomis meteorologinės sąlygos buvo palankios teršalams sklaidytis, iškrito nemažai kritulių, dėl pietų krypties vėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore dar buvo padidėjusi.
Pavasarį vilniečiai užterštu oru priversti kvėpuoti dėl to, kad iš gatvių laiku neišvežamas per žiemą susikaupęs smėlis.
