Skolų prekybos versle sukasi tie patys žaidėjai: 4–5 stambūs pirkėjai, turintys daug laisvų pinigų ir galintys kantriai laukti.
Taip pat gerai žinomi ir pardavėjai, skolas pardavinėjantys urmu.
Bet šiame versle galioja rašytos bei nerašytos taisyklės. Naujokui kaipmat pasipelnyti čia neįmanoma.
„Reikia geros nuojautos. Gera skola gali tyliai gulėti blogų skolų pakete. Ją tik reikia pastebėti, atrasti”, – pasakojo šiame versle jau dvidešimt metų dirbantis Borisas Chijenas, vadovaujantis Lietuvos informacijos verslo asociacijai.
Juk jeigu vėliau nepavyks atgauti bent dalies skolos, pirkinys bus laikomas nesėkmingu.
„Skolos perkamos ne todėl, kad pirkėjai moka daryti stebuklus. Skolų pardavėjai tiesiog neturi laiko ilgiau laukti”, – teigė B. Chijenas.
Sėkminga prekyba urmu
Skolų paketus paprastai perka tie, kurie moka gerai skaičiuoti. Dauguma skolų gali taip ir likti beviltiškos, tačiau vienas kitas radinys sugrąžins visas investicijas ir dar pridės pelno.
„Dažniausiai parduodami seni skolų portfeliai”, – sakė bendrovės „Creditinfo” teisininkas Anatolijus Kisielis.
Lietuvoje skolas supirkinėja pasaulyje gerai žinomi šio verslo atstovai.
„Prekyba skolomis yra didelis tarptautinis verslas. Jame gali žaisti tik stiprų finansinį užnugarį turintys pirkėjai”, – pažymėjo B. Chijenas.
Pavyzdžiui, mūsų šalyje aktyviai šiame versle veikia Norvegijos tarptautinė kompanija „Lindorf”, dirbanti 11 Europos valstybių. Į Lietuvą ji atėjo 2003 metais.
Svarbu ir bankams
Skolų pirkėjai nuolat žvalgosi į komercinius bankus. Šie bet kada gali pasiūlyti ką nors įdomaus. Prieš krizę aktyviai daliję kreditus bankai stengiasi nusimesti blogų ar beviltiškų paskolų naštą.
„Bankai Skandinavijoje kartais nurodo rėžti senas skolas ir parduoti aukcione.
Susigrąžinę bent dalį lėšų jie pagerina savo rodiklius. Skolų prekybos versle tuomet prasideda tikros įdomybės”, – vaizdžiai pasakojo B. Chijenas.
Tiesa, ne visi bankai linkę parduoti savo skolas. Vieni jų turi tiek mažai, kad neapsimoka, kiti galbūt laukia tinkamos progos. Pavyzdžiui, verslui ir gyventojams aktyviai paskolas teikęs bankas „Nordea” šiuo metu skolų nepardavinėja.
Jaukas – savivaldybių skolos
Pavienės bendrovių skolos, pasak asociacijos prezidento, retai sulaukia susidomėjimo. Laikraščiuose ir internete mirga skelbimai, siūlantys įvairiausių bendrovių skolas.
„Vieną ar kitą skolą gali pardavinėti labai ilgai. Kam ji bus įdomi, jei yra beviltiška?” – samprotavo B. Chijenas.
Pasak jo, rinkoje parduodamų skolų atsiranda kasdien. Įvairios bendrovės nuolat atnaujina savo sąrašus.
Savivaldybių skolos – dar vienas jaukas, viliojantis šio verslo atstovus. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybei priklausančios įmonės pernai ir užpernai pardavinėjo milžiniškas skolas.
Gruodžio mėnesį „Vilniaus viešasis transportas” pardavinėjo beveik 23 mln. litų skolą, susidariusią dėl savivaldybės nesumokėtų dotacijų ir kompensacijų.
22 mln. litų skolą pardavinėjo ir „Vilniaus vandenys”, taip pat kitos savivaldybės įmonės.
Tokioms skoloms atsiranda pirkėjų. Antai 2011 metais Šiaulių bankas už neįvardytą sumą nusipirko 55 mln. litų vertės savivaldybės skolų „Vilniaus autobusams”, o „Vilniaus troleibusams” tąkart pavyko parduoti 55 milijonų litų savivaldybės skolą.
Perka ir 7 metų skolas
Įprastai skolos kaina siekia 15–30 proc. jos dydžio. Pasitaiko, kai nuperkama vos už 2 ar 3 proc. vertės, bet niekuomet ne daugiau nei 40 proc.
Dažniausiai parduodamos senos skolos, pavyzdžiui, 3–4 metų. Pasitaiko netgi 7 metų senumo skolų.
Bendrovės „Creditinfo” duomenimis, pastaruoju metu buvo parduodamos skolos, kurių vidutinė senatis yra 684 dienos. „Man neteko matyti parduodamos skolos, kuriai mažiau nei metai”, – teigė B.Chijenas.
Bankai ar mobiliojo ryšio bendrovės kurį laiką mėgina savarankiškai atgauti skolas, o nepavykus bando jas parduoti ir taip tikisi atgauti bent dalį praradimų.
Kainos svyruoja
O už kokią sumą Lietuvoje kasmet parduodama skolų? B. Chijenas nenorėjo spėlioti, bet patvirtino, kad apyvarta siekia šimtus milijonų litų per metus.
Bendrovės „Creditinfo” duomenimis, parduodamos skolos kaina pastaruoju metu svyravo nuo 433 litų iki 205 tūkst. litų.
Tačiau jei mieste daug skolininkų, skolų suma nebūtinai yra milžiniška.
Pavyzdžiui, Kauno gyventojams bei verslui tenka 15,8 proc. visų skolų (pagal vertę), bet ten gyvena tik 12,2 proc. visų skolininkų.
Klaipėdoje padėtis kitokia. Ten gyvena 30 proc. šalies skolininkų, tačiau skolų vertė siekia tik 9,5 proc.
Skolininkų sąraše karaliauja Vilnius, kuriam tenka beveik pusė visų šalies skolininkų – 47,8 proc. Čia susiformuoja penktadalis visų skolų. Todėl ir prekyba jomis Vilniuje – aktyviausia.
Akiratyje – ir emigrantų skolos
Skolų išieškotojams tenka dairytis ir į tarp emigrantų populiarius kraštus. Ne paslaptis, kad tarp emigrantų yra nemažai skolininkų, Lietuvą palikusių krizės metu.
„Jų skolų procentas didesnis nei Lietuvoje gyvenančių žmonių. Skolos gali būti viena priežasčių, kodėl jie emigravo”, – neatmetė galimybės B. Chijenas.
Tiesa, su britų antstoliais mūsų šalies skolų išieškotojams bendradarbiauti netenka. Tačiau paskui emigrantą seka prasta kredito istorija.
Tad prašydamas paskolos svetimoje šalyje išvykėlis gali susidurti su jam nemaloniomis staigmenomis.
