Norintys suprasti euro gelbėjimo procesą, bet nesigilinti į sudėtingas jo detales turėtų iš arčiau susipažinti su M. Draghi.
Laimė, jis – ne tik Europos centrinio banko vadovas, bet ir kultūringas, išsilavinęs Italijos sostinės Romos gyventojas.
O dėl piniginių reikalų italas visada laikosi tokios pat tvirtos nuostatos kaip ir dėl restorano pasirinkimo.
„Prisipažįstu, kad būdamas už tėvynės ribų į itališkus restoranus neužsuku”, – sako M. Draghi.
Tiesa, kartais šiam savo nusistatymui jis nusižengia – kai Italijos ilgesys tampa nebepakeliamas. Tačiau tuomet M. Draghi visada lankosi tame pačiame vienos šeimos itališkame restorane, esančiame vos keli žingsniai nuo jo buto Frankfurte.
„Taip, retsykiais užsuku. Kodėl gi ne?” – vis dėlto prisipažįsta M. Draghi.
JAV renka M. Draghi numerį
Iš tiesų – gyvenimas kupinas prieštaravimų. Žinoma, būtini tvirti principai, bet reikia atrasti savyje jėgų jų nepaisyti, kai to reikalauja aplinkybės.
Ant M. Draghi, kurio darbo vieta yra Frankfurte įsikūrusios ECB būstinės 35-ajame aukšte, rašomojo stalo guli trys išmanieji telefonai „Blackberry”. Bet nematyti nė vieno popieriaus lapo.
Ši vieta – euro gelbėtojo valdymo punktas. Kai Amerikos iždo sekretorius Timas Geithneris skambina į Europą, jis dažniausiai renka ne politikų – Angelos Merkel ar François Hollande’o, o būtent M. Draghi numerį.
Šiaip jau emisijos bankų vadovai turėtų rūpintis tik kainų stabilumu.
Bet akivaizdu, kad ECB tampa paskutine Senojo žemyno institucija, kuri gali pažaboti rinkas ir apsaugoti valstybes. Neatsitiktinai daugelis ekspertų italą M. Draghi laiko įtakingiausiu Europos žmogumi.
Apmąsto visus variantus
Nepaisant to, jis – kuklus, dažniausiai savo mintyse paskendęs žmogus. ECB vadovas visuomet nešioja elegantišką mėlynos spalvos kostiumą, auksinį, bet ne prašmatnų laikrodį.
M. Draghi nevengia kalbėti apie save ir savo gyvenimą, apie tai, kaip infliacija jį gąsdina asmeniškai, o žurnalistų prašo tik viena.
Esą apie jį nereikėtų rašyti taip, kad susidarytų įspūdis, jog jis trokšta būti pirmajame plane. To M. Draghi tikrai nenorintis.
ECB vadovas – veikiau mąstytojas nei visuomenės dėmesio siekiantis žmogus. Didžiausia jo aistra – apmąstyti visus įmanomus variantus.
Kas įvyks, jei padarysime taip? Kaip reaguos rinkos? Kokia bus Vokietijos kanclerės A. Merkel pozicija?
„Problemos neatsikratysi net ir uždaręs savo darbo kabineto duris”, – teigia M. Draghi.
Su savo senais draugais jis mielai kopia į kalnus, mankštinasi ropšdamasis ant stačių sporto salės sienų.
Bet tada pažvelgia į savo kojas ir pradeda galvoti apie palūkanas, paskolas, skolas, naujus kreditus bankams ir, žinoma, apie ECB vaidmenį.
Vaidmenį institucijos, kuri neatsiskaito niekam, bet privalo suvokti didžiulę riziką, už kurią galiausiai atsako mokesčių mokėtojai.
Europiečiams žinomas menkai
ECB vadovo tarnyba visada buvo reikšminga, bet nesensacinga. M. Draghi įkūnija toli matomą valdžią.
O juk valdžia kelia žmonių susidomėjimą įtakingaisiais – jų kasdieniu gyvenimu ir kitais dalykais, kuriuos diskretiški emisijos bankų vadovai šiaip jau gali paslėpti nuo visuomenės.
Žinoma, kur kas labiau norėtųsi žinoti, apie ką ir kaip diskutuoja dabar ir kalbėsis vėliau ECB taryba.
Bet posėdžių protokolai bus paviešinti tik po 30 metų. Net atskirų tarybos narių elgesys balsavimo metu yra paslaptis. Svarbiausia – maksimali nepriklausomybė, o ne skaidrumas, kuriuo „gyvena” demokratija.
Sprendimai bręsta M. Draghi galvoje, kurios, deja, paprasti mirtingieji, net politikai ar, regis, patyrę finansų ekspertai, neperšviečia.
Taip buvo ir praėjusios liepos pabaigoje, kai ECB vadovas Londone pranešė darysiantis viską, kad išgelbėtų eurą.
„Patikėkite, to, ką pasiūlysiu, užteks”, – tikino M. Draghi.
Šis burtažodis nuskambėjo kiek spontaniškai, tačiau tikrai toks nebuvo. Kelios dienos prieš šį savo pareiškimą M. Draghi nesirodė viešumoje.
Bet netrukus ECB paskelbė pasiūlymą blogiausiu atveju be limito supirkti „svirduliuojančių” euro zonos šalių valstybines paskolas. Štai taip.
Išminties sėmėsi Amerikoje
Santūrų, apgalvotą M. Draghi elgesį senas jo draugas Francesco Giavazzi, dėstantis Milano Bocconi universitete, laiko jam būdingu. Abu jie pažįstami dar iš bendrų studijų Masačusetso technologijos institute praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje.
„M. Draghi susikuria erdves”, – teigia jo bičiulis.
Milano Bocconi universitetas – ne tik F. Giavazzi, bet ir profesoriaus M. Draghi pasaulis. Jis pats čia mokė to, ką dabar turi pritaikyti kaip ECB prezidentas.
Bet kaip mokslininką M.Draghi suformavo Masačusetso technologijos institutas. Anuomet kiekvieną antradienį jie susirinkdavo padiskutuoti apie pinigus. Tokia būdavo savaitės kulminacija.
Būsimąjį ECB prezidentą JAV mokė Nobelio premijos laureatai. Pavyzdžiui, Franco Modigliani – vienas nuo fašistų į Ameriką pabėgusių italų.
Daugelis F. Modigliani mokinių vėliau padarė didelę karjerą. Bet Amerikoje M.Draghi išmoko ne tik formulių, bet ir išskirtinio gyvenimo būdo.
„Mano namai ten, kur mano darbas. Taip buvo visuomet, jau nuo mano studijų Masačusetse laikų”, – sako M. Draghi, savo akinius vis nuvalantis nosinaite, kurios kampą puošia itališka trispalvė.
M. Draghi yra italas iki kaulų smegenų, bet kartu ir tarptautinio elito narys, išsilavinęs prestižiniuose universitetuose ir užgrūdintas atsakingo darbo.
Darbo valandų neskaičiuoja
Ar ilgai dirbate, pone Europos centrinio banko vadove?
„Nuo ryto iki vakaro. Aš neskaičiuoju valandų. Tai – neatskiriama mano gyvenimo dalis”, – sako M. Draghi.
Jo žmona Serena daugiausia laiko praleidžia Frankfurte. Bet nuolatinė poros gyvenimo vieta yra Roma.
Čia Serena su nedideliu rankiniu vežimėliu vyksta apsipirkti į kvartalo parduotuves, linksmai šnekučiuojasi su pardavėju, iš kurio nuolat perka mėsą.
Šviesiai rudame statinyje Serena ir Mario turi butą su išskirtine prabanga, kokios esama Italijos sostinėje, – nuosava automobilių stovėjimo aikštele.
Laiškanešė teigia, kad pastaruoju metu į savo būstą sutuoktiniai užsuka rečiau – veikiausiai turi daug darbų. Tik prie namo durų stovintys karabinieriai primena, kad čia gyvena svarbus asmuo.
Nori būti paliktas ramybėje
Šiaip jau ECB vadovas niekuo nesiskiria nuo paprastų mirtingųjų. Neseniai su vienu iš draugų vaišinosi kavinėje, iš mėsininko išprašė mėsos – raudonuoju vynu paskanintam jautienos troškiniui.
„Žinoma, turiu ir asmeninį gyvenimą. Tai labai svarbu”, – tikina M. Draghi.
Jo duktė Federica dirba vienoje Milano technologijos bendrovių, sūnus Giacomo – investiciniame banke Londone.
Neseniai, kaip pranešė vienas senas M. Draghi draugas, ECB prezidentas su savo anūke Milane žiūrėjo spektaklį apie Pinokį – žmonės jį nuolat fotografavo savo mobiliaisiais telefonais.
Toks aplinkinių elgesys jį erzina. M. Draghi priklauso tiems, kurie patys nešioja savo portfelį, kartais važiuoja traukiniu ir kantriai laukia savo eilės.
Kiti aukšto rango Italijos ir net visos Europos pareigūnai didžiuotųsi jiems teikiama aptarnavimo pirmenybe. Jis, priešingai, nori būti paliktas ramybėje.
M. Draghi trokšta santūrumo. Tai žino ir jo draugai. Vienas jų – Massimo Costa – Romoje turi mažų elektros prietaisų taisymo dirbtuvę. Į ją, reikalui esant, užsuka ir ECB vadovas.
„Nenorėčiau kalbėti apie Mario. Nežinau, ar tai jam būtų priimtina”, – žurnalistams pareiškia M. Costa.
Neblogas draugas tas Massimo Costa. Bet atrodo, kad M. Draghi tokių turi ne vieną. Jie pažįsta tokį M. Draghi, koks viešojoje erdvėje nematomas.
Jaunystėje žaidė krepšinį
Žinoma, kaip ECB prezidentas jis nuolat stovi priešais kameras ir žurnalistus. Bet M. Draghi pasako tik tai, ką nori pasakyti.
ECB vadovas niekada nenori nuraminti rinkų ar suteikti dingstį spekuliacijoms, jis vengia atskleisti, koks bus kitas svarbios institucijos žingsnis.
Tokios žaidimo taisyklės. Priešingai nei politikai, M. Draghi gali tylėti. Klaidingas žodis gali kainuoti milijardus eurų.
„Pareiškimai turi būti korektiški ir vienareikšmiški. Šiam uždaviniui įvykdyti reikalinga kontrolė”, – sako M. Draghi, kuris anksčiau vadovavo „Banca d’Italia”.
Kur jis to išmoko? Iš pradžių – Romos jėzuitų mokykloje „Istituto Massimo”.
Kaip prisimena jo mokyklos draugas Luca di Montezemolo, dabar vadovaujantis automobilių gamintojai „Ferrari”, M. Draghi jau anuomet visada dėvėjo kostiumą.
Kitas bendramokslis sakė, kad M. Draghi ne tik visada padarydavo namų užduotis, bet ir leisdavo nusirašyti kitiems.
Baigęs mokyklą jis, siekdamas garbės, žaidė krepšinį, nors ir buvo mažo ūgio. „Draugai kalbėjo, kad būdamas tokio ūgio neturiu jokių šansų. Bet sekėsi visiškai gerai”, – dabar prisimena ECB vadovas.
Pažvelgus į 65 metų M. Draghi vis dar matyti, kad jis sportuoja. Jo tankūs plaukai mažumėlę pražilę, bet kūnas išlikęs tvirtas.
Infliaciją pažįsta asmeniškai
Būdamas 15 metų M. Draghi neteko tėvo, netrukus mirė ir jo motina. Tuomet jis tapo tarsi šeimos valdyba.
„Tėvas paliko pinigų, bet jų negavome”, – prisimena italas.
Tėvo palikimą tol, kol mažoji M. Draghi sesuo sulaukė pilnametystės, valdė globėjas. Bet pinigai buvo saugomi banke liromis, tad juos visiškai surijo Italijoje siautusi infliacija.
Tuo metu M. Draghi buvo ekonomikos mokslų studentas. Jis žinojo, kas įvyko, bet negalėjo nieko padaryti.
„Aš žinau, kas yra infliacija. Žinau, ko ji gali pridaryti”, – tvirtino ECB prezidentas, skausmą dėl kainų kilimo ir valiutos vertės smukimo procesų pajutęs savo kailiu.
Tačiau M. Draghi žino, kad atlieka darbą iki savo įgaliojimų ribos.
ECB vadovas nuolat pabrėžia, kad jis – viso labo šioms pareigoms paskirtas valdininkas.
„Privalau sutelkti dėmesį savo uždaviniams atlikti. Aš vienas esu niekas. Esu institucijos dalis”, – taip savo darbą apibūdina M. Draghi.
Galbūt ECB vadovas koketuoja, o gal kalba nuoširdžiai, kai sako, kad jo netgi nedomina, kokį jį pateiks istorija.
Pasak M. Draghi, jo amžiaus žmogui nebereikia niekam patikti – netgi sau pačiam.
Kaip veikia Europos centrinis bankas?
Europos centrinis bankas yra vienas didžiausių pasaulio centrinių bankų, atsakingas už monetarinę politiką Europos Sąjungos šalyse, kur oficiali valiuta yra euras.
ECB kartu su Bendrijos 27 narių nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą.
ECB įkurtas 1998 metų liepos 1-ąją. Institucijos buveinė yra Vokietijoje, Frankfurte prie Maino (nuotr.).
Pagrindinė ECB užduotis – išlaikyti euro perkamąją galią ir užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje. Šiuo metu euro zoną sudaro 17 ES narių.
ECB įgyvendina euro zonos monetarinę politiką, turi išskirtinę teisę leisti eurų banknotus ir vykdo kitas užduotis. Įgyvendindamas monetarinę politiką ECB vykdo atviros rinkos operacijas, bankams taiko privalomųjų atsargų reikalavimus ir einamąsias skolinimo bei skolinimosi galimybes.
ECB uždaviniai nustatyti 1991 metais pasirašytoje Mastrichto sutartyje ir įvairiais protokolais. Kad galėtų dirbti dalykiškai ir efektyviai, ECB turi būti nepriklausomas nuo politinės įtakos, nors tai banko kritikams kelia tam tikrų abejonių.
Šiuo metu pagrindinis ECB monetarinės politikos tikslas yra išlaikyti kainų stabilumą. Vidutinėje perspektyvoje bankas siekia išlaikyti mažesnę nei 2 proc. infliaciją.
