„Geriau - vėliau, negu niekada“. Tą šiandien ir padarė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, - susodino už apskrito stalo medikus, privačių gydymo įstaigų vadovus, politikus. O visoms medikų godoms atremti – ir sveikatos apsaugos viceministrą Gediminą Černiauską.
Priemokos – neįteisintos
Per pastaruosius dvidešimt metų ministrai keitė ministrus. Visi mojavo sveikatos reformos vėliavomis, tačiau kaip trūko Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete pinigų, taip ir toliau jų trūksta.
„Faktas - biudžete esančių 4 mlrd. litų nepakanka, kad gydymo įstaigos teiktų tik nemokamas paslaugas. Jos nesuduria galo su galu. Bet perskirsčius lėšas, kaip kad ketinama, - atėmus iš privačių gydymo įstaigų ir perdavus viešosioms, kiltų tik dar didesnis jovalas“, - kirto Seimo narys liberalas Eligijus Masiulis.
Ministerija mėto akmenis į privačias klinikas. Kaltina, kad šios pervilioja pacientus iš poliklinikų, atsirenka „lengviausius“, pasiima pinigus už konsultacijas. O kilus gydymo komplikacijoms, grąžina atgal.
„Tačiau ministerija vis dar nedaro nieko, kad būtų sukurta skaidri atlygio už paslaugas sistema.
Iki šiol nenustatyta, už kokias paslaugas pacientai gali primokėti viešosiose įstaigose, - poliklinikose, ligoninėse, o socialiai pažeidžiami žmonės gautų tokias paslaugas ir be priemokos. Užtat žmonių iš piniginės traukiamas papildomas atlygis žemina ir pačius ligonius, ir gydytojus“, - žodžio kišenėje neieškojo E. Masiulis.
Realiai neveikia ir papildomas sveikatos draudimas. Papildomai sveikatą yra apsidraudę vos 1 proc. Lietuvos gyventojų, - mažiausiai iš visų ES valstybių. Neskaidri ir vaistų kompensavimo sistema.
„Patys sukūrėte tokią sistemą, patys kritikuojate“, - gūžčiojo pečiais G. Černiauskas, privačios medicinos egzistavimą palyginęs su susisiekimo ir teisėtvarkos sistema. Esą, juk buvęs Susisiekimo ministras E. Masiulis kažkodėl nepuolė tiesti privataus geležinkelio iš Minsko į Vilnių šalia jau esančio. O šalia valstybinių teismų - nedygo privatūs.
Suprask, privačių klinikų šalia valstybinių - nereikia.
„Priemokas už paslaugas žadėjo įvesti ir ankstesnė vyriausybė. Neįstengė. Nors valstybinis sektorius nėra šventa karvė ir privataus sektoriaus veikla nėra ideali. Bet mes jam neketiname skirti prioriteto“, - nuo privataus verslo akis suko G. Černiauskas.
Jo teigimu, iš PSDF biudžete esančių 4 mlrd. litų privatininkams atitenka ketvirtadalis. Jo dalis – apie 6 mln. litų - farmacijos bendrovėms už vaistus. O jos, anot viceministro, taip pat yra privataus medicinos sektoriaus dalyvės.
Dramos nebus?
Ne ką mažiau nerimo SAM planai kelia ir privačiai dirbantiems gydytojams. Pasak šeimos gydytojos vilnietės Rūtos Radzevičienės, nežinia įsiskverbė ir į privačias šeimos klinikas, teikiančias pirmines sveikatos priežiūros paslaugas.
Šeimos klinikos pastaruosius kelerius metus buvo steigiamos Vyriausybei palaiminus. Siekta, kad tik paslaugos priartėtų arčiau žmonių, kad jiems nereikėtų stumdytis poliklinikų eilėse ar važiuoti į jas per visą miestą.
„Didžiulės poliklinikos išeikvoja daug daugiau pinigų. Vienam pacientui jose išleidžiama 2,5 karto daugiau lėšų, nei privačioje šeimos klinikoje. O dabar imta ir nusitaikyta į mus. Kodėl?“ - klausė R. Radzevičienė.
„Niekas šeimos gydytojų arimuose nesikeis. Dramos nebus. Pirminės grandies medikai dirbs privačiai kaip dirbę. Bet apie visa kita teks diskutuoti“, - patikino G. Černiauskas.
Ligonių kasos vėluoja atsiskaityti už paslaugas? Teks nebevėluoti. Neskaidrūs viešieji pirkimai neišguiti iš valstybinio sektoriaus? Teks juos nuskaidrinti. Neracionalus gydymo įstaigų tinklas? Teks jį iš naujo sunerti.
Tai, anot G. Černiausko, darbai, kuriems prireiks vienerių ar poros metų.
