Viena „Tadam!” prekės ženklo kūrėjų Edita Gaigalienė penkerius metus dirbo komunikacijos agentūroje. Ji puikiai valdo plunksną, todėl yra pagrindinė tekstų autorė.
Meno vadovė Deimantė Litvinaitė yra „Tadam!” produktų autorė, taip pat dirba grafikos dizainere reklamos agentūroje.
Tačiau išskirtinėmis idėjomis pagrįsto verslo vienos merginos negali plėtoti: jos nuolat bendradarbiauja su iliustratoriais, keramikais, rankdarbių meistrais, konditerijos gamintojais, kitų sričių specialistais.
Partneriai galėjo nugvelbti mintį
Vos pradėjusios veiklą vilnietės susidūrė su kliūtimi: kaip apsaugoti idėjas, kad jų nenugvelbtų partneriai? Galimybės tai padaryti – itin menkos, net esančios nesuteikia šimtaprocenčių garantijų.
Pernai rudenį jaunosios verslininkės sulaukė vienos didelės bendrovės pasiūlymo dalyvauti konkurse kuriant dovanas įmonės verslo partneriams ir klientams.
Bendrovė aiškiai nurodė reikalavimus ir biudžetą, kurį žada skirti, o merginos pradėjo sukti galvą.
Viena kilusių minčių – specialiai supakuoti skirtingo ir unikalaus skonio rankų darbo saldumynai. Skanėstų gamintojai delsė apskaičiuoti, kiek kainuotų jų darbas, todėl sandoris su užsakovais nutrūko.
Galiausiai buvo pranešta, kad bendrovė jau pasirinko dovanų gamintoją, tad savo nuveiktą darbą verslininkės nurašė į nuostolius. Po kiek laiko visiškai atsitiktinai "Tadam!" sužinojo, kad užsakovams buvo pasiūlyta identiška idėja, o ją įgyvendino tie patys saldumynų gamintojai.
Rado pažeidžiamą vietą
„Kilo abejonių, ar gali būti, kad tai - sutapimas, – pasakojo E.Gaigalienė. – Kita vertus, pačios kaltos: net neturėdamos konkrečių skaičių, kiek kainuotų gamyba, užsakovams turėjome siūlyti savo idėją, kad būtume identifikuotos kaip jos autorės.”
Ši istorija apnuogino pažeidžiamiausią merginų verslo vietą: galimybių apsaugoti išskirtines mintis, kurioms sugalvoti ir pristatyti prireikia nemažai laiko, beveik nėra.
„Kelerius metus dirbau reklamos ir viešųjų ryšių agentūrose ir žinau, kaip būna su idėjomis. Kaskart, kai skelbiamas konkursas reklamai kurti, balansuoji ties riba, nes nesi tikras, kad tavo darbo nepavogs.
Kiekviena reklamos agentūra deda nemažai pastangų idėjai pristatyti, dirba daug žmonių, skiriama daug laiko ir pinigų.
Tačiau ne kartą girdėjau, kaip konkursą pralaimėję pasiūlymai galiausiai vis tiek buvo įgyvendinti, tik kitų rankomis”, – pasakojo E.Gaigalienė.
Įteisinti ženklą nelengva
Įteisinti prekės ženklą tarptautiniu mastu – ilga ir sudėtinga procedūra. Vien Lietuvoje ji trunka apie pusę metų.
„Lietuvos patentų biure įmanoma patentuoti prekės ženklą, dizainą ir išradimus. Padaryti tai nėra paprasta – didelės įmonės samdo patentų patikėtinius, jie užpildo paraišką ir parengia visus reikalingus priedus. Mes taupėme pinigus, todėl viską darėme pačios. Norime skverbtis į užsienio rinkas, bet kol kas mūsų prekės ženklas ir kai kurie dizaino kūriniai bus apsaugoti tik Lietuvoje.
Patentuoti juos visoje Europos Sąjungoje – dar sudėtingiau ir gerokai brangiau”, – teigė E.Gaigalienė.
Saugosi ir sutartimis
„Visada yra grėsmė, jog kas nors nušvilps tavo idėją, todėl turi padaryti viską, kad taip nenutiktų. Manau, kad pasaulyje beveik visos idėjos jau sukurtos, tik kai kurios taip ir lieka gulėti stalčiuose. Pagavęs mintį už skverno, turi ją realizuoti. Sugalvoti – tik pusė darbo, kita pusė – įgyvendinti ir paleisti į pasaulį”, – svarstė D.Litvinaitė.
Dizainerės įsitikinimu, nuo idėjų vagysčių vis dėlto galima apsisaugoti.
„Istorija su Kalėdų dovanų užsakovais mus pamokė būti atsargesnes. Supratome, kad bendraujant su partneriais būtinos konfidencialumo ir autorystės sutartys”, – įsitikinusi D.Litvinaitė.
Siūlo siųsti laiškus sau
Vienas išskirtinių „Tadam!” kūrinių – „Desertas akims” pavadinta keraminių papuošalų kolekcija. Pakabučiai imituoja „Raffaello” saldainį, šokolado plytelę ir riestainį.
„Pateikėme paraišką papuošalų dizaino patentui gauti. Nors tai ilgas procesas, taip apsisaugosime nuo plagijavimo”, – sakė D.Litvinaitė.
„Tadam!” merginas konsultavę teisininkai patarė imtis ir kitų apsaugos priemonių, nors jų nėra daug.
„Kūrybinių profesijų atstovai idėjai apsaugoti dažniausiai naudoja tokį būdą: idėją aprašo laiške, nubraižo brėžinius, logotipus, eskizus ir tą laišką išsiunčia sau, bet jo neatplėšia.
Tai būdas pagal pašto datą įrodyti, kad esi idėjos autorius, jei pasiekiamas teismas. Tačiau teisme atsiduria mažai atvejų”, – neabejojo E.Gaigalienė.
Teismui įrodyti nepavyko
Tokių pavyzdžių nereikia ilgai ieškoti. Reklamos agentūra „Not Perfect Y & R” – viena iš daugelio, susidūrusių su akiplėšiška idėjos vagyste. Nors agentūra padarė viską, kad apsaugotų intelektinę nuosavybę, teismuose savo tiesos jai nepavyko įrodyti.
Įmonė gavo užsakymą kurti prekės ženklo personažą – ne tik konceptualų, bet ir vizualinį jo pavidalą. Kai buvo patvirtinta koncepcija, agentūra pasiūlė kelis variantus.
Tačiau po kiek laiko užsakovai pareiškė atsisakantys minties turėti prekės ženklo personažą, todėl reklamos agentūra liovėsi dirbusi, o sugaištą laiką nurašė į finansinius ir moralinius nuostolius.
„Not Perfect Y & R” išlaidos prekės ženklui vizualizuoti siekė apie 10 tūkst. litų.
Netrukus agentūros atstovai buvusių užsakovų interneto tinklalapyje išvydo įgyvendintą savo idėją, nors jiems už tai nebuvo sumokėta.
Tokį elgesį „Not Perfect Y & R” atstovai palaikė idėjos vagyste, todėl kreipėsi į teismą.
Buvo pateikti gana svarūs įrodymai, kad būtent agentūra yra idėjos autorė: trys vizualinės prekės ženklo personažo versijos, galiojanti sutartis su buvusiais užsakovais, kad bus laikomasi konfidencialumo, ir susirašinėjimas su buvusiais užsakovais.
Laiškuose aiškiai užfiksuota, koks buvo užsakymas agentūrai ir kokius pasiūlymus agentūra pateikė užsakovams.
„Bet net dviejų instancijų teismams šių įrodymų nepakako, o trečiosios instancijos teismas iš viso atsisakė nagrinėti mūsų ieškinį”, – pasakojo agentūros vadovas Viktoras Bachmetjevas.
Blogas precedentas
Tryliktus metus dirbanti „Not Perfect Y & R” su idėjų vagystėmis jau buvo susidūrusi daug sykių, bet šįkart ji atrodė akivaizdi, todėl agentūra ryžosi kovoti teisiniu būdu.
„Mums nepavyko įrodyti savo tiesos. Tai parodo valstybės požiūrį į intelektinę nuosavybę ir jos apsaugos teisinį reguliavimą. Susidarė įspūdis, kad teisėjai nelabai suvokia, kas yra intelektinis produktas.
Šiuo atveju svarbiausia net ne nesąžiningas užsakovas, nes su juo gali daugiau nebedirbti.
Blogiau, kad dėl mūsų bylos atsirado kūrybinėms industrijoms itin nepalankus teisinis precedentas – taip ir liko neaišku, kas yra idėja ir ką galima laikyti originaliu intelekto produktu”, – sakė V.Bachmetjevas.
Rengia fiktyvius konkursus
Reklamos agentūroms ir kitų kūrybinių profesijų atstovams idėjų vagystės – jautri tema.
„Šiame versle vis dar pasitaiko atvejų, kai užsakovas žino, kad vargu ar su kuo nors dirbs, bet jam reikia naujų idėjų, todėl skelbiamas konkursas.
Tokių konkursų niekas nelaimi arba nugalėtojas būna labai keistas”, – pasakojo Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.
Tokių fiktyvių konkursų tikslas – paskatinti agentūras juose dalyvauti ir pateikti idėjas, kaip geriausia reklamuoti produktą.
Pasitaiko net tokių užsakovų, kurie pareikalauja veiksmų plano metams. Tai ilgas ir sudėtingas darbas.
Jei prireikia parengti kampaniją, kuriai reikalingi ir interneto sprendimai, ir lauko bei televizijos reklama, investicijos būna išties didelės.
Rengiant projektą dirba įvairių sričių specialistai: projektų ir gamybos vadovai, viešųjų ryšių atstovai, animatoriai. Konkurse dalyvaujančioms agentūroms dažnai prireikia samdytis ir žmonių iš šalies.
Sunku visoje Europoje
„Siekiame, kad konkursai būtų rengiami keliais etapais. Pirmajame agentūros tik prisistato, po to atrenkamos vos kelios, kurios dirba toliau su konkrečiomis užduotimis. Tačiau net ir tokiu atveju sunku apsisaugoti nuo idėjos vagystės.
Pačios idėjos teisiškai apsaugoti neįmanoma, tik jos vizualinę išraišką, todėl per pristatymus visais įmanomais būdais siekiame susitarti, kad idėja bet kuriuo atveju priklauso mums, ir jei jos nepirksite, bet vis tiek norėsite įgyvendinti, turite susimokėti”, – sakė G.Šeputis.
Tiesa, KOMAA valdybos pirmininkas pripažino, kad idėjų apsauga – painus reikalas visoje Europos Sąjungoje.
KOMAA apsiima ginti savo narius nuo idėjos vagysčių, ji priklauso ir tarptautinei asociacijai, kuri taip pat yra įsipareigojusi prižiūrėti ir padėti apsiginti. Tačiau realiai intelektinę nuosavybę apsaugoti sunku.
Bylinėtis – per brangu
Su galvosūkiu, kaip apsaugoti idėją, dažnai susiduria ir drabužių dizaineriai. Didžiųjų kūrėjų darbai masiškai kopijuojami visame pasaulyje, o apsisaugoti nuo to beveik nėra galimybių.
„Tai vyksta nuolat, bet dar niekada nesikreipiau į teismą – brangu ir ilgai trunka. Neturiu tiek pinigų ir ne tam noriu gaišti savo laiką”, – tvirtino žinoma drabužių dizainerė Julija Janulaitytė, prisistatanti tiesiog Julija.
J.Janulaitytė yra patentavusi du prekės ženklus: „Julija” – aukščiausios klasės drabužiai, „Julia Janus” – apranga ir namų atributai.
„Prekės ženklus siekiau apsaugoti, nes būtų itin nemalonu, jei atsirastų kita drabužių kompanija tokiu pat pavadinimu.
Tačiau pačių drabužių dizainą apsaugoti sunku. „Julijos” kolekcijoje kasmet atsiranda 30–40 naujų modelių, „Julia Janus” pasiūlo dar daugiau – apie 100.
Visų neįmanoma apsaugoti, nes tai kainuotų itin daug. Galbūt būtų galima patentuoti tik paskiras technologines dalis – ypatingą konstrukciją, naują medžiagą”, – svarstė J.Janulaitytė.
Koją pakišo net draugė
Beveik du dešimtmečius mados versle besisukanti 42-ejų dizainerė ne kartą matė nukopijuotų savo darbų.
Nors nuo to bando apsisaugoti sutartimis, pasitaiko, kad idėjas pasisavina net ir partneriai, su kuriais tenka dirbti kuriant gatavų drabužių kolekciją.
„Tokiais atvejais mūsų bendradarbiavimas iš karto baigiasi. Tačiau aiškintis nenoriu ir neturiu laiko, geriau savo energiją skiriu naujoms idėjoms”, – teigė J.Janulaitytė.
Dizainerei buvo skaudžiausia, kai jos verslo idėją kartą nugvelbė draugė. „Papasakojau jai, ką norėčiau daryti, o tai ji padarė viena. Pasimokiau, tad dabar idėjomis dalijuosi atsargiau”, – tvirtino J.Janulaitytė.
Moka, bet nesijaučia saugi
Apsaugota nuo vagysčių nesijaučia ir Prancūzijoje kurianti skulptorė Jurga Martin. Savo darbus ji daugiausia eksponuoja ir parduoda Prancūzijoje, Belgijoje ir JAV. Nemažai užsakymų lietuvė gauna iš Didžiosios Britanijos, Kinijos ar Naujosios Zelandijos.
J.Martin draudikas – Menininkų rūmai Paryžiuje („La Maison des Artistes”). Jiems ji moka 20 procentų gauto pelno.
Menininkų rūmai privalėtų ginti skulptorės darbų autorystę, bet J.Martin nėra įsitikinusi, ar bėdos atveju ji iš tiesų būtų apsaugota.
„Spėju, kad, reikalui esant, man būtų tik skirtas advokatas ir pasakyta – mano prekės ženklas nėra oficialiai įteisintas, todėl nieko neįmanoma padaryti”, – svarstė J.Martin.
Verslo vadovėliai kone sutartinai tvirtina, kad svarbiausia – gera idėja. Tačiau ir Lietuvoje, ir pasaulyje pernelyg mažai galimybių apsaugoti intelektinę nuosavybę. Su tokiomis bėdomis nuolat tenka susidurti kone visų kūrybinių profesijų atstovams.
Būdų daug, bet vieno recepto nėra
Andrius Iškauskas
„AAA Baltic Service Company” teisininkas
„Idėja Lietuvoje nėra saugoma, saugomas tik jos įgyvendinimo būdas. Taip pat ir dėl verslo modelių: Lietuvoje ir Europoje jie nepatentuojami. Amerikoje – savos taisyklės, bet ir ten daug sąlygų, kokiais atvejais jie gali būti patentuojami.
Jei turi idėją, teoriškai nereikia niekur jos pateikti, kad paskui galėtum įrodyti, jog ji yra tavo. Jos apsauga įsigalioja nuo sukūrimo momento. Įrodymo būdų nėra daug, bet reikia jais pasinaudoti.
Gali užtekti paprasčiausių būdų apginti intelektinę nuosavybę – nuotraukų, draugų pasakojimų, piešinių, kuriuose užfiksuotas idėjos dizainas.
Laiškas sau – taip pat įrodymo būdas. Bet kad ką nors įrodinėtum, turi turėti tam teisę.
Jei nėra apsaugą apibrėžiančio įstatymo, gali įrodinėti kiek nori, idėja vis tiek nebus saugoma. Bet jei parašei kūrinį, dar jo neišleidai, o kas nors jį pavogė, registruotas neatplėštas laiškas sau su datos antspaudu ant voko – jau įrodymas, kada kūrinys buvo parašytas.
Dar vienas būdas apsaugoti idėją – sutartys, kuriose gamintojas įsipareigoja, kad visos turtinės teisės priklausys užsakovui, kad pats negamins nieko panašaus, kad laikysis konfidencialumo. Teisme įrodymu gali tapti ir laiškai, ir publikacijos interneto svetainėje.
Idėjų vagystė dažniausiai pasitaiko ten, kur intelektinis darbas yra pagrindinis produktas: reklamos, konsultacijų ar teisės versle.
Paradoksalu, bet daugiausia bėdų kyla ten, kur intelektinė nuosavybė įstatymais labiausiai apsaugota.
Pavyzdžiui, filmų ar muzikos versle, kur piratiniai produktai yra kasdienybė.
Siekiant, kad nebūtų nuplagijuota gaminio išvaizda, galima ją patentuoti. Pavyzdžiui, būtent taip įregistruotas „Coca-Cola” buteliukas.
Įmanoma patentuoti ir gamybos būdą ar gaminimo įrenginį.
Visuomet būtina ieškoti apsaugos nuo vagystės priemonių derinio.”
Procedūra trunka daugiau kaip pusmetį
Lietuvos patentų biure patentuojami išradimai, registruojami prekių ženklai ir dizainas.
Prekės ženklo registracijos kaina prasideda nuo 240 litų. Tiek reikia mokėti už paraiškos pateikimą, už kiekvieną daugiau kaip vieną prekių ar paslaugų klasę reikia papildomai mokėti 120 litų. Už tarptautinės paraiškos nagrinėjimą – 200 litų.
Padavus paraišką, po oficialios dokumentų ekspertizės pirminis atsakymas pateikiamas per mėnesį. Prekės ženklas neregistruojamas dėl absoliučių reikalavimų neatitikimo. Pavyzdžiui, kai batų gamintojai prekės ženkle nurodo pavadinimą „batai”.
Prekės ženklas neregistruojamas, kai klaidina vartotoją. Pavyzdžiui, sintetinius batus gaminantys batų gamintojai prekės ženkle nurodo, kad gamina odinius.
Prekės ženklas ir dizainas neregistruojami, kai prieštarauja moralei.
Ar prekės ženklas ar dizainas jau nėra registruoti, reikia tikrinti paraiškos teikėjui. Lietuvos valstybinio patentų biuro interneto svetainėje (www.vpb.lt) skelbiami Lietuvoje registruoti prekių ženklai, tarptautiniai ženklai pagal Madrido protokolą ir Europos Sąjungoje registruoti ženklai.
Prekės ženklo registravimo procedūra trunka iki 7 mėnesių, o priėmus teigiamą sprendimą už registraciją reikia papildomai mokėti 240 Lt.
Sutikus registruoti prekės ženklą, jis publikuojamas Lietuvos patentų biuro svetainėje ir per tris mėnesius suinteresuoti asmenys gali pareikšti protestą dėl prekės ženklo panašumo į jau esantį. Protesto paraiška kainuoja 320 Lt.
Dizaino registracijos procedūra panaši, skiriasi tik paraiškos pateikimo reikalavimai. „Kilo abejonių, ar gali būti, jog tai sutapimas - pasakojo E.Gaigalienė. – Iš kitos pusės, pačios kaltos: net neturėdamos konkrečių skaičių, kiek kainuotų gamyba, užsakovams turėjome siūlyti savo idėją, kad būtume identifikuotos kaip jos autorės“.
Rado pažeidžiamą vietą
Ši istorija apnuogino pažeidžiamiausią merginų verslo vietą: galimybių apsaugoti išskirtines mintis, kurioms sugalvoti ir pristatyti prireikia nemažai laiko, beveik nėra.
„Kelerius metus dirbau reklamos ir viešųjų ryšių agentūrose ir žinau, kaip būna su idėjomis. Kaskart, kai skelbiamas konkursas reklamai kurti, balansuoji ties riba, nes nesi tikras, kad tavo darbo nepavogs.
Kiekviena reklamos agentūra deda nemažai pastangų idėjai pristatyti, dirba daug žmonių, skiriama daug laiko ir pinigų.
Tačiau ne kartą girdėjau, kaip konkursą pralaimėję pasiūlymai galiausiai vis tiek buvo įgyvendinti, tik kitų rankomis”, – pasakojo E. Gaigalienė.
Įteisinti ženklą nelengva
Įteisinti prekės ženklą tarptautiniu mastu – ilga ir sudėtinga procedūra. Vien Lietuvoje ji trunka apie pusę metų.
„Lietuvos patentų biure įmanoma patentuoti prekės ženklą, dizainą ir išradimus. Padaryti tai nėra paprasta – didelės įmonės samdo patentų patikėtinius, jie užpildo paraišką ir parengia visus reikalingus priedus. Mes taupėme pinigus, todėl viską darėme pačios. Norime skverbtis į užsienio rinkas, bet kol kas mūsų prekės ženklas ir kai kurie dizaino kūriniai bus apsaugoti tik Lietuvoje.
Patentuoti juos visoje Europos Sąjungoje – dar sudėtingiau ir gerokai brangiau”, – teigė E. Gaigalienė.
Saugosi ir sutartimis
„Visada yra grėsmė, jog kas nors nušvilps tavo idėją, todėl turi padaryti viską, kad taip nenutiktų. Manau, kad pasaulyje beveik visos idėjos jau sukurtos, tik kai kurios taip ir lieka gulėti stalčiuose. Pagavęs mintį už skverno, turi ją realizuoti. Sugalvoti – tik pusė darbo, kita pusė – įgyvendinti ir paleisti į pasaulį”, – svarstė D. Litvinaitė.
Dizainerės įsitikinimu, nuo idėjų vagysčių vis dėlto galima apsisaugoti.
„Istorija su Kalėdų dovanų užsakovais mus pamokė būti atsargesnes. Supratome, kad bendraujant su partneriais būtinos konfidencialumo ir autorystės sutartys”, – įsitikinusi D. Litvinaitė.
Siūlo siųsti laiškus sau
Vienas išskirtinių „Tadam!” kūrinių – „Desertas akims” pavadinta keraminių papuošalų kolekcija. Pakabučiai imituoja „Raffaello” saldainį, šokolado plytelę ir riestainį.
„Pateikėme paraišką papuošalų dizaino patentui gauti. Nors tai ilgas procesas, taip apsisaugosime nuo plagijavimo”, – sakė D. Litvinaitė.
„Tadam!” merginas konsultavę teisininkai patarė imtis ir kitų apsaugos priemonių, nors jų nėra daug.
„Kūrybinių profesijų atstovai idėjai apsaugoti dažniausiai naudoja tokį būdą: idėją aprašo laiške, nubraižo brėžinius, logotipus, eskizus ir tą laišką išsiunčia sau, bet jo neatplėšia.
Tai būdas pagal pašto datą įrodyti, kad esi idėjos autorius, jei pasiekiamas teismas. Tačiau teisme atsiduria mažai atvejų”, – neabejojo E. Gaigalienė.
Dar daugiau panašių istorijų - pirmadienio „Lietuvos ryto“ priede „Vartai“.
