Europos Sąjunga dar vienu žingsniu priartėjo prie naujojo Finansinių sandorių mokesčio įvedimo. Sausio mėnesį tokį mokestį kurti leidus vienuolikai iš 27 ES šalių, ketvirtadienį komisaras Algirdas Šemeta pateikė ir konkretų jo pasiūlymą.
Kaip buvo numatyta ir pirminiame Komisijos projekte šis mokestis būtų taikomas tik finansinėms institucijoms, o ne piliečiams ir kasdieninėms bankų paslaugoms ir operacijoms.
0,1 proc. tarifu siūloma apmokestinti tarpbankinę prekybą akcijoms ir obligacijoms. 0,01 proc. tarifas būtų taikomas išvestinių finansinių priemonių sandoriams.
Manoma, kad sąlyginai nedidelis mokesčio tarifas vienuolikoje ES šalių leistų surinkti 30 – 35 mlrd. eurų per metus.
A. Šemetos pateiktame pasiūlyme nurodoma, kad šie pinigai galėtų būti panaudoti dviem būdais: šalis narė dalį pinigų galėtų skirti į bendrąjį ES biudžetą ir taip sumažinti savo įnešamų pinigų dalį.
Jei dalį mokesčiu surinktų pinigų šalys narės pasiliktų, juos panaudoti galėtų konsoliduojant nacionalinį finansų sektorių ir skatinti ekonomikos augimą.
Laukia Lietuvos sprendimo
Lietuva kol kas nėra apsisprendusi, ar jungsis prie vienuolikos šio mokesčio siekiančių šalių. Sausio mėnesį Briuselyje viešėjęs Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad būtina išsiaiškinti daug su šiuo mokesčiu susijusių nežinomųjų.
„Nebuvau informuotas apie konkrečias detales, kurios domina Lietuvą. Bet finansų ministras minėjo, kad norėtų susipažinti su pasiūlymo detalėmis ir spręsti, ar Lietuva prisijungs, ar neprisijungs. Taigi, detalės yra ant stalo, tad galima priimti sprendimus“, - teigė A. Šemeta.
Tačiau Finansinių sandorių mokesčiui kol kas nepritaria Švedija, kurios kapitalo bankai užima didžiąją Lietuvos bankinio sektoriaus dalį. Paklaustas, ar tai gali lemti ir Lietuvos poziciją, Europos Komisijos narys iš Lietuvos teigė, kad suverenios šalys neturėtų priimti sprendimų, remdamosis kitų šalių pozicijomis.
„Reikia nepamiršti, kad Estija yra tarp šio mokesčio pageidaujančių šalių. O jos finansų sektoriuje taip pat dominuoja skandinavų kapitalas. Tad nemanau, kad tai turėtų nulemti ir Lietuvos sprendimą“, - lrytas.lt teigė A. Šemeta.
Mokėti turės ir lietuviai
Nepaisant to, kad toks mokestis galėtų būti įvestas tik 11 iš 27 ES šalių, jo pasekmes jaustų ir kitos šalys. Norint užkirsti kelią mokesčio vengimui ir veiklos perkėlimui į kitas šalis, nuspręsta, kad finansinių institucijų sandoriai būtų apmokestinti, jei juose dalyvauja bent viena iš mokestį įsivedusių šalių.
„Pavyzdžiui, jei sandoris būtų atliekamas tarp Estijos ir Lietuvos finansų institucijų, abi sandorio šalys turėtų mokėti mokestį į Estijos biudžetą“, - aiškino komisaras.
Tikimasi, kad netrukus šalims narėms pavyks susitarti dėl šio projekto ir bankų vykdomi finansiniai sandoriai bus pradėti apmokestinti jau nuo kitų metų pradžios.
A. Šemeta viliasi, kad ilgainiui šio mokesčio naudą įvertinusios kitos ES šalys padės sukurti pirmąjį pasaulyje regioninio masto Finansinių sandorių mokestis.
