Pagalius į renovavimo vežimą kaišantys bedarbiai ir pensininkai atsibodo savivaldybei. Sudarę renovuotinų daugiabučių sąrašus, valdininkai kartu pažymėjo, kiek kuriame name gyvena asmenų, gaunančių kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį.
Šiuos du sąrašus savivaldybė įteikė Aplinkos ministerijai.
Laimė, kad nė viename daugiabutyje, kurį pirmiausia reikia renovuoti, bedarbių ir pensininkų nėra daugiau nei pusė gyventojų.
Tačiau statistika vis tiek įspūdinga. Pasirodo, kai kuriuose namuose išlaikytinių skaičius siekia trečdalį. Galima neabejoti, kad visi jie – renovavimo priešininkai.
Senbuviui trūksta tvarkos
Naujojoje Vilnioje, Parko gatvėje, esantys 18-uoju ir 20-uoju numeriais pažymėti bendrabučio tipo devynių aukštų namai – lyderiai.
Tai daugiausia sostinėje per metus kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui šildyti sunaudojantys statiniai.
„O kas mokės? Kas bus, kai aš mirsiu?” – klausimais „Sostinės” žurnalistus apibėrė Parko gatvės 20-ajame name gyvenantis Stepanas. Jo nuomone, daugiabučiui reikia ne renovavimo, o tvarkos.
Radiatoriai šiame name tokie pat karšti ir tada, kai lauke 15 laipsnių šalčio, ir kai oro temperatūra pakyla iki nulio.
Dėl to, kad namo administratorius nereguliuoja šilumos, jos, Stepano žodžiais, sunaudojama be proto daug.
Parko gatvės 20-ojo namo senbuviui nereikia jokio renovavimo. O kam? Juk jo namuose visi langai plastikiniai. Stepanas tikino, kad Naujojoje Vilnioje yra daugiabučių, kuriems šiltinimo tikrai labiau reikia.
Teks mokėti už skolininkus
Stepanas pripažino, kad naujovių kratosi ir tie, kurių butuose langai vis dar seni, mediniai. Mat šiame name gyvena daug pensininkų ir nemokančių mokesčių asmenų.
Apie tai užsiminė ir kita šio namo gyventoja Zoja Stelmokienė: „Gerai, namą renovuos, o mes mokėsime už skolininkus? Ačiū, nereikia tokio renovavimo.”
Bedarbė Z. Stelmokienė prisipažino, kad anksčiau gaudavo kompensaciją už šildymą. Bet paveldėjo žemės sklypą, ir jai lengvata nebepriklauso.
Laikinai nedirba ir šiame name gyvenantis Motiejus Rokys, bet kompensacija jis nepasirūpino. Jo nuomone, toks renovavimas, koks siūlomas, tikrai nereikalingas. Apšiltins tik sienas, o baisias laiptines paliks?
Jau spėjo įsitikinti nauda
M.Rokys kompensacija nepasirūpino dėl to, kad jaunam vyrui 240–260 litų už 22 kvadratinių metrų buto šildymą – nedideli pinigai.
Kas kita – gretimame name gyvenančiam Algiui Pleckevičiui, kuriam už 27 kvadratinių metrų buto šildymą sausį pateikta 327 litų sąskaita – didžiulė suma.
Jis jau spėjo pajusti, kokia yra renovavimo nauda. Anksčiau vyrui teko pagyventi renovuotame keturių kambarių bute Žirmūnuose. Ten šildymas kainavo 180–200 litų per mėnesį.
Prieš tai jis buvo įsikūręs nerenovuotame keturių kambarių bute Fabijoniškėse ir už šildymą mokėjo po 400–500 litų.
„Pensininkai visą laiką stabdys renovavimą. Be prievartos čia nieko nepasieksi”, – įsitikinęs A. Pleckevičius.
Tvoskia 25 laipsnių šiluma
Ir A. Pleckevičių, ir jo kaimynus piktina, kad namas nuolat perkaitinamas. Viena gyventoja pasakojo, kad balkono durų neuždaro net per didžiausius šalčius, kita prisipažino, jog nakčiai palieka pravertą langą.
A. Pleckevičiaus butas pavirsta Taškentu, kai gamina valgį. Trečiadienį išeidamas iš namų jis žvilgtelėjo į elektroninį termometrą – jis rodė 23,4 laipsnio šilumos.
Vakarais temperatūra kambaryje pakyla iki 25 laipsnių.
Dėl to A. Pleckevičius ne kartą skambino į namą administruojančią bendrovę „Priemiestis”, o jos atstovai vyrui net papriekaištavo – esą jis vienintelis Parko gatvės 18-ajame name, kuriam per karšta.
Savaime suprantama, kad kompensacijas gaunantiems vilniečiams šiluma kaulų nelaužo.
Baiminasi didelių sąskaitų
Naujininkuose, Panevėžio gatvės 40-ajame daugiabutyje, gyvenanti Irena nė neabejojanti, kad renovavimas namą pavers auksiniu. Ne, nepakils butų vertė. Tiesiog sąskaitos už atliktus darbus bus kosminės.
„Mano pažįstama gyvena Antakalnyje. Jos namą renovavo. Atsisėdusi su vyru ji ir taip skaičiavo, ir anaip. Negali būti, kad vienam butui už renovavimą reikėtų mokėti po 6 tūkst. litų. Tai akivaizdi apgaulė”, – širdo Irena. Ji – jau devynis mėnesius bedarbė, gauna kompensaciją. Kokią – moteris nepanoro pasakyti.
Panevėžio gatvės 40-asis namas taip pat įrašytas į renovuotinų pastatų sąrašus.
Praėjusią savaitę savivaldybė Aplinkos ministerijai pateikė net du sąrašus ir paraiškas dalyvauti įgyvendinant naujai parengtą daugiabučių namų atnaujinimo programą.
Pateikė švaistūnų sąrašus
Valdininkai atrinko 250 neefektyviausių ir daugiausia energijos vartojančių pastatų, kurie išskirti į du sąrašus.
Pirmame Aplinkos ministerijai pateiktame 50 namų sąraše yra daugiausia šilumos suvartojantys daugiabučiai. Visi šie namai iššvaisto daugiau kaip 215 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui per metus.
Antrame sąraše – 200 daugiausia šilumos suvartojančių tipinių daugiabučių, sujungtų bendromis konstrukcijomis ir turinčių bendras šildymo sistemas.
Šie daugiabučiai pastatyti iki 1993 metų, o jų šilumos energijos sąnaudos viršija 150 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui per metus.
Sutvarkė visus dokumentus
Pasak aplinkos viceministrės Daivos Matonienės, Vilniaus savivaldybės pateiktas sąrašas – ilgiausias. Ji pasidžiaugė, kad sostinė pristatė ir jau atliktus „namų darbus”, rodančius tinkamą pasirengimo lygį ir norą padėti žmonėms.
Vilniuje parengta daugiausia investicinių projektų, penkiolikai pirmiausia renovuotinų namų jau sutvarkyti visi darbams pradėti reikalingi dokumentai.
Bet D. Matonienė labai nepradžiugino – bus renovuota tik nedaugelis namų, kurie pakliuvo į sąrašą.
Pirmajam daugiabučių namų renovavimo pagal naująjį modelį etapui bus atrinkta 500 namų, apie 15–20 iš kiekvienos savivaldybės.
