Viduržiemį atviros lauko durys – ne vien apleistų bendrabučių problema. Dėl jos vargstama ir tvarkinguose daugiabučiuose. Netgi namuose, kuriuose gruodį ir sausį mokestis už šildymą perkopė 7–9 litus už kvadratinį metrą, lauko durys dažnai paliekamos praviros.
„Tenka pačiam nuolat stebėti, kartais – ir bartis su gyventojais”, – sakė P.Lukšio gatvės 10-ojo daugiabučio pirmininkas Arvydas Prekevičius. Apie problemas dėl lauko durų diskutuojama kone kiekviename gyventojų susirinkime.
A. Prekevičius pastebi, kad ir gretimuose devynaukščiuose laiptinių durys neretai paliekamos atlapotos ar paremtos akmeniu.
Vyras pats reguliuoja pastato šilumos sistemas, tad žino, kiek daug pastangų reikia įdėti, kad sąskaitos už šildymą žmonėms nekeltų siaubo.
V. Landsbergio-Žemkalnio gatvės 5-ojo namo gyventojai už šilumą gruodį mokėjo per 7,87 lito už kvadratinį metrą, tokio paties devynaukščio Šiaurės prospekte 49 – 7,23 lito. Abu namai priskiriami prie suvartojančiųjų daug šilumos. Tačiau ji švaistoma pro atlapotas duris, nors jose įrengti užraktai.
„Tai – paprasčiausias žmonių aplaidumas. Auklėti juos netikslinga. Bene geriausias „botagas” – dideli mokesčiai už šildymą. Jie galų gale priverčia žmones susimąstyti, pro kur namuose dingsta šiluma”, – sakė šį namą administruojančios bendrovės atstovas Jevgenijus Sakovskis.
Tačiau esama ir rimtesnės problemos: jei pastato šilumos punktas neatnaujintas, dalis butų ir laiptinės perkaitinami, šilumos perteklių gyventojai išleidžia į lauką atlapoję langus. Tai neskatina taupyti šilumos, nors sąskaitos – milžiniškos.
Bendrovės „Kauno energija” skaičiavimais, vidutinis mokestis už sausį šildymui suvartotą šilumą bus 5,6 proc. didesnis – 7,53 lito už kvadratinį metrą.
Gruodį jis sudarė 7,13 lito už kvadratinį metrą.
Naujos statybos ir atnaujintų daugiabučių gyventojai už sausį mokės 4,33–4,48 lito už kvadratinį metrą.
