Italams – po arklį kitą
Pakruojo rajone ūkininkaujantis Alvydas Vasiliauskas susiraukia kaskart, nugirdęs blogą žodį apie arklieną.
„Kviečiu prie stalo“, - šypteli. Nes jo namuose retkarčiais taip pat pakvimpa arklienos kepsniais ar šašlykais.
Nors jo šeimą maitina grūdų ir kiaulių ūkis, ūkininkas kasmet vieną kitą arklį užaugina mėsai ir parduoda juos italams. Per pastaruosius dvidešimt metų, kiek ūkininkauja, į Italiją jis išgabeno apie 40 arklių.
„Italai ypač vertina šios mėsos kokybę. Pažįstu visus Lietuvos arklininkus, kurie veža šiuos gyvulius į Italiją. Nė vienas blogo žodžio apie arklieną nepasakytų.
Arklys – pats švariausias gyvūnas, tik kad Lietuvoje nėra arklienos valgymo tradicijų.
Bet juk negalime tvirtinti ir to, kad esame tikri avienos valgytojai. Lietuva - ne Kazachstanas, Uzbekistanas – ne Vidurinė Azija, kur be avienos neįsivaizduojamas gyvenimas. Šiek tiek jos suvalgoma, bet avienos skonis anaiptol ne visiems priimtinas“, - palygino ūkininkas.
Pasak A. Vasiliausko, bičiuliai, vežantys jo arklius į Italiją, lauktuvių buvo atgabenę ir vytintos bei rūkytos arklienos dešros. „Nepaprastai gardi,“ - patikino.
Vienas iš jo auginamų kumeliukų neseniai pateko į avariją.
„Arkliams kaulų lūžiai negyja. Tad teko su juo atsisveikinti. Užtat iš skerdžiaus gavau kumpio. Ir ko tik žmona neprigamino: ir šašlykų, ir guliašo. Labai gardi mėsa, sultinga. Šiek tiek primena briedieną“, - kalbėjo A. Vasiliauskas.
Jo teigimu, ypatingos išmonės patiekalams iš arklienos ruošti nė nereikia. Esą, pakanka įprastinių prieskonių: svogūno, juodųjų ir kvapniųjų pipirų, lauro lapų, druskos. Ir marinato šašlykams nereikia įmantraus, - tinka toks pati, kaip kiaulienos šašlykams.
„Paragautų žmonės, ir nebereikėtų nosies raukyti. Paprašytų dar“, - nusijuokė ūkininkams.
O tiems, kuriems rūpi gyvulių gerovė, dar paaiškino: „Italai arklius dar ilgokai palaiko, kad prakaito kvapas išsisklaidytų. Uždengia akis ir nušauna. Jokio streso“.
Gamina dešrų
Lietuviai nevalgo arklienos? „Tikrai paragauja“, - patikino arklienos dešras su prekė ženklu „Delikatesas“ gaminančios bendrovė „Šiaurės vilkas“ vadovas Vilius Kaikaris.
Gaminiai iš šios mėsos specifinio skonio, - delikatesiniai. Tad jų apyvarta nėra didelė, o kainos – ne tokios ir žemos.
Arklienos dešrų gamybos idėją prieš keletą metų V. Kaikariui įpiršo uzbekai. „Delikatesas“ sukūrė dešrų receptūrą, prikimšo – prirūkė jų uzbekams. Ir sėkmingai pardavę, pradėjo jų gaminti ir sau. „Parduotuvių lentynas vis dar tenka dešromis papildyti. Vadinasi, gamybos nutraukti dar nėra reikalo“, - šyptelėjo V. Kaikaris.
Arkliena „Delikatesas“ apsirūpina įmonėje, kuri suveža arklius į Kretingalėje esančią bendrovės „Agrovet“ skerdyklą. Paprastai viena diena per savaitę joje skiriama arkliams. Ir jų skerdieną paslaugą užsakanti įmonė vilkiku išgabenama į Italiją.
Tuo trapu "Delikateso" įmonė, suslėgusi dešrų, šiek tiek jų išgabena į Latviją, kitas – į Azijos valstybes.
„Kiekviena šalis turi savitų mitybos tradicijų. Jei dešrų skonis įtinka uzbekams, vargu, ar jos patiktų italams“, - paaiškino V. Kaikaris.
Pats jis patiekalų iš arklienos – guliašo, sriubos, virtos dešros – ne kartą ragavo viešėdamas Kazachstane ir Tadžikijoje.
„Viskas valgoma. Arklienos skonis šiek tiek salsvas, ir jos maistinė vertė daug geresnė už kiaulienos ar vištienos. Arklio juk bet kuo nepašersi“, - aiškino V. Kaikaris.
Jei avižas ir šieną arkliai mielai sukramto, kiaulių tuo nepašersi. O pastarosios juk nenusigręžia nuo lovio su maisto atliekomis, net jei tarp jų patenka ir dvėselienos.
Papročiai įvairiose šalyse nevienodi Saldoko skonio arkliena vertinama dėl joje esančių proteinų gausos. Tačiau ne visur.
Iš Europos valstybių ji populiariausia Pietų šalyse. Ir tai ne visose: antai ispanai vengia ją valgyti, nors mielu noru augina arklius ir parduoda savo kaimynams – prancūzams ir italams.
Angliškai kalbančių šalių restoranuose arklienos rasti beveik neįmanoma. Nors įstatymai nedraudžia arklių skersti ir valgyti, dėl susiklosčiusių tradicijų tai nepriimtina nei britams, nei amerikiečiams, nei kanadiečiams ar australams.
VIII amžiuje Romos katalikų bažnyčia nurodė germanų tautas į katalikybę atvertusiam šventajam Bonifacui uždrausti naujai iškeptiems krikščionims valgyti arklieną. Dėl to ją itin mėgstantys islandai kurį laiką nenorėjo priimti naujo tikėjimo.
Tačiau vėliau Bažnyčia jiems leido mėgautis įprastu skanėstu.
Daugiausia arklienos pasaulio rinkai kasmet patiekia Meksika, Kinija ir Kazachstanas. Tuo tarpu daugiausia jos suvartojama Kinijoje, Meksikoje, Rusijoje, Italijoje.
