Vandens kanalais garsėjantį Augustavą nuo Lietuvos sienos skiria pusvalandis kelio.
Tačiau pagal daugiabučių renovaciją mus ir kaimynus skiria mažų mažiausiai 15 metų.
Bijojo žmonių reakcijos
„Prieš 15 metų mūsų padėtis buvo tokia pat, kokia jūsų dabar. Renovacija mūsų mieste prasidėjo tik po radikalių valdžios sprendimų”, – pasakojo Augustavo burmistras Kazimierzas Kožuchowskis.
Šiandien Utenos dydžio mieste, esančiame netoli Lietuvos sienos, atnaujinta beveik pusė daugiabučių namų.
Viskas prasidėjo 1998 metais, kai Lenkijos vyriausybė nusprendė panaikinti bet kokias kompensacijas už šildymą.
„Tai buvo geras sukrėtimas, nors iš pradžių bijojome visuomenės reakcijos”, – pripažino burmistras. Tuo metu jis vadovavo daugiabučių namų kooperatyvui, kuris ir ėmėsi masinės namų renovacijos.
Lenkijos gyventojai protestų nekėlė, nors nepatenkintų buvo. Tačiau dauguma butų savininkų nusprendė, jog laikas veikti.
Butų kooperatyvai pirmieji ėmėsi vadovauti renovacijos maratonui.
„Kompensacijų praradimas privertė gyventojus susirūpinti, tiesiog pakeitė jų mąstymą”, – sakė burmistras.
Namus atnaujina paeiliui
Augustave šiandien niekam nekyla klausimas – renovuoti namą ar ne.
Butų savininkams rūpi, kada pagaliau ateis eilė jų namui.
„Dabar žmonės pyksta, kad atnaujinamas ne jų, o gretimas namas. Bet viską darome pagal iš anksto sudarytą eilę”, – pasakojo Augustavo namų kooperatyvo pirmininkas Zdislawas Szorcas. Jo vadovaujamam kooperatyvui priklauso 120 daugiabučių namų. 51 iš jų visiškai apšiltintas.
Augustavo daugiabučių namų kvartalai dabar spindi. Geltona, rožine, salotine spalvomis nudažyti 30–40 metų senumo namai – tarsi ką tik pastatyti. Nors renovacija kai kur vyko prieš 10 metų, paaugliai net nedrįsta ant sienų piešti grafičių.
Augustavas pasirinko nuoseklią renovaciją. Namai pradėti atnaujinti dar prieš 15 metų, o galutinai viskas bus baigta dar po tiek pat.
Iš pradžių šiltinamos namų šoninės sienos, butuose montuojami šilumos davikliai. „Iškart pajutome, kad tai padeda taupyti šilumą”, – sakė kooperatyvo pirmininkas.
Toliau lenkai ėmėsi naujinti fasadus, keisti langus, duris, šilumos mazgus. „Šaltis brovėsi per namo siūles taip, kad gyventojų voniose užšaldavo vanduo”, – prisiminė Z. Szorcas.
Vaikštant Augustavo daugiabučių kvartaluose nesunku pastebėti namus, kuriuose neseniai pradėti šiltinimo darbai. Darbai čia vyksta iš anksto nustatytais etapais.
Moka iš savo kišenės
Nors Lietuvos butų savininkams siūloma ES parama būstui atnaujinti, Augustavo gyventojai apie tai galėjo tik pasvajoti. Jiems iš savo kišenės teko mokėti už visus darbus.
„Paramos sulaukė kiti rajonai, pavyzdžiui, Mozūrijos krašte. Mes net paskolų iš bankų neėmėme”, – tvirtino namų kooperatyvo pirmininkas.
Sprendimą dėl paramos priima centrinė šalies valdžia. Ji ir nutarė paramą skirti kitiems regionams.
Šalies rytiniame pakraštyje esantis Augustavas, nors yra kurortas, nesulaukė dėmesio iš Varšuvos.
Todėl gyventojai pradėjo kaupti fondą, skirtą namui atnaujinti. Iš pradžių jis siekė apie 0,30 zloto už kvadratinį metrą. Šiandien jau – 0,80 zloto (0,66 lito). Gyventojai fondą kaupė kelerius metus. Dabar Augustave kasmet renovuojami 5–6 namai.
„Kai 2006 metais buvau Lietuvoje, sužinojau, kad Augustave renovuota daugiau namų nei visoje jūsų šalyje. Tai mane nustebino.
Kol Lietuvos valdžia nepanaikins kompensacijų, vargu ar prasidės renovacija jūsų šalyje”, – abejojo Augustavo burmistras K. Kožuchowskis.
Grąžins sutaupytas lėšas
Viename Augustavo daugiabučių gyvenanti Maria Gedo renovuotame name gyvena pirmą žiemą. Namas pastatytas prieš 30 metų.
„Tapo šilčiau ir tyliau. Beveik negirdžiu triukšmo, sklindančio iš gatvės”, – džiaugėsi gyventoja. Už 61 kv. metro buto šildymą ji visus metus kas mėnesį moka po 335 zlotus (277 litus). Ne tik žiemą, bet ir vasarą. Panašiai tiek mokėjo ir tada, kai namas dar nebuvo renovuotas.
Praėjus metams jai bus pervesti sutaupyti pinigai, nes dabar sunaudojama bent trečdaliu mažiau šilumos nei anksčiau. Moteris tikisi, kad jai bus grąžintos maždaug dviejų mėnesių įmokos už šildymą.
„Visi laukėme renovacijos. Labai apsidžiaugėme, kai pamatėme darbininkus”, – sakė M. Gedo, per mėnesį gaunanti maždaug 1500 zlotų (1240 litų) pensiją.
Lyg persėdus į naują mašiną
Įpusėjus namų renovacijai miesto valdžia jau gali apskaičiuoti naudą.
Pavyzdžiui, kelių dešimtmečių senumo pastatas, esantis M. Konopnickiej gatvėje, prieš renovaciją per metus suvartodavo 441 tūkstantį kilovatvalandžių šilumos, po atnaujinimo – 347 tūkstančius.
Bendra namo sąskaita už šildymą nuo 70,4 tūkstančio zlotų sumenko iki 53 tūkstančių (atitinkamai 58 ir 44 tūkst. litų). Gyventojai prieš apšiltinimą mokėjo po 2,46 zloto už kvadratinį metrą, po renovacijos – 1,85 zloto.
Lenkai apskaičiavo, kad gyventojų investuoti pinigai visiškai atsiperka po 13 metų, nes sąskaitos vidutiniškai sumažėjo 28,7 proc.
Beje, Augustavo miestas šildomas anglių dulkėmis, nes šalyje veikia anglių kasyklos.
„Turime minčių tiesti dujotiekį iš Druskininkų, nes dujų mums vis tiek reikia. Be to, statome ir biokuro katilus”, – vardijo miesto vadovas.
Apšiltintų namų gyventojai sako, kad butą parduoti tapo lengviau, o ir kaina pakilo.
„Tai tarsi persėsti iš seno automobilio į naują”, – palygino namų kooperatyvo pirmininkas.
Svarbiausia – privalomas kaupimo mokestis
Vytautas Turonis
Lietuvos pastatų administratorių asociacijos vadovas
„Lietuvoje galima pritaikyti Lenkijos modelį. Pradėti reikėtų nuo privalomo lėšų kaupimo, kaip darė lenkai. Šios lėšos būtų naudojamos renovacijai. Siūlome mėnesinį kaupimo mokestį – 50 centų už kvadratinį metrą.
Be to, griežtos sankcijos reikalingos. Toks būdas nėra naujiena Europoje – tai padaryta ir Lenkijoje, ir Slovakijoje, kur buvo panaikintos kompensacijos. Tačiau tam reikia politinės valios, griežto valdžios sprendimo. Tik tai gali išjudinti namų renovaciją.
Taip pat siūlome nuo 2017 metų panaikinti pridėtinės vertės mokesčio šildymo lengvatą. Lenkijoje šios lengvatos nėra. Be to, manau, už tuos, kurie gauna kompensacijas, sprendžiant dėl renovacijos turėtų balsuoti valstybė.”
