Pirkėjų iš Baltarusijos Lietuvoje bus mažiau

Baltarusiai vyks į Lietuvą apsipirkti dar dvejus metus. O vėliau jie galės apsipirkti savo šalyje, kurioje šiuo metu statoma 30 šiuolaikiškų prekybos centrų. Tad Lietuvos prekybininkai turėtų suskubti pasinaudoti galimybe uždirbti iš kaimyninės šalies pirkėjų.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2013-02-18 16:44, atnaujinta 2018-03-11 15:27

Baltarusius į Lietuvą traukia pasaulinio garso prekių ženklai. Lietuvoje dažniausiai jie perka avalynę, drabužius, buitinę techniką, parfumeriją, juvelyrinius dirbinius, importinius alkoholinius gėrimus Baltarusijoje dėl muitų jie brangesni daugiau nei 40 procentų.

Rečiau kaimynai Lietuvoje įsigyja baldus ir namų apyvokos prekes. Populiariausi prekybos centrai Vilniuje tarp baltarusių yra „Ozas“ ir „Akropolis“.

Vasario pradžioje reklamos agentūra „AD Hunters Baltics“ atliko tyrimą, kurio metu apklausė 1032 Baltarusijos piliečius, atvykusius į Lietuvą apsipirkti.

Baltarusiai skundėsi, kad, deja, ne visų Lietuvos parduotuvių darbuotojai kalba rusiškai, be to, vis dar sunku greitai gauti vizą.

Vidutiniškai vienos kelionės metu baltarusiai Lietuvos parduotuvėse išleidžia nuo 450-600 JAV dolerių (1170-1560 litų). Baltarusijos įstatymai leidžia įvežti į šalį be muitų mokesčių prekių už 1500 eurų ir ne daugiau nei 50 kilogramų.

Priekaištavo dėl rusų kalbos

Apklausti baltarusiai skundėsi, kad lietuvišką vizą gauti žymiai sudėtingiau nei lenkišką.

„Vilnius arčiau Minsko nei didieji Lenkijos miestai, tačiau lenkišką vizą gauti lengviau. Lenkijos valdininkai puikiai supranta pirkėjų iš Baltarusijos naudą, todėl išduoda jiems nemažai daugkartinių ir metinių vizų.

Būtų puiku, jei Lietuva atkreiptų į tai dėmesį ir įvestų specialią apsipirkimo vizą, kuri galiotų trumpą laiką, tačiau jai gauti užtektų pateikti vos kelis dokumentus. Tokiu atveju pirkėjų iš Baltarusijos skaičius smarkiai išaugtų“, - mano „AD Hunters Baltics“ direktorius Kęstutis Isakas.

Baltarusių pirkiniai sudaro nemažą Vilniaus parduotuvių apyvartos dalį. Vidutiniškai 10-15 procentų, o kai kuriose brangesnėmis prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse net iki 30 procentų.

Dar viena baltarusių įvardinta problema – kalbos barjeras.

„Jaunimas, kuris šiuo metu dirba parduotuvėse ir kavinėse, nemoka rusų kalbos. Baltarusiai savo ruožtu nekalba angliškai. Taigi susikalbėti jiems nėra lengva, todėl šiuo metu didesnę naudą gauna parduotuvės, kurių personalas moka rusų kalbą“, - pasakoja K. Isakas.

Į Lietuvą – ir automobiliu, ir traukiniu

Reklamuoti Lietuvos prekybos centrus Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, Latvijoje bei Lenkijos Suvalkų krašte reklamos agentūra „AD Hunters Baltics“ pradėjo prieš trejus metus.

„2009 metų viduryje, kai Lietuvą slėgė sunkmetis, įtikinome vieno Kauno prekybos ir pramogų centro vadovus atkreipti dėmesį į Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojus, kurie savo šalyse neturi galimybės įsigyti pasaulinio garso prekės ženklais pažymėtų daiktų, kadangi ten nėra Vakarų Europos lygio prekybos centrų.

Tuomet dauguma Vilniaus prekybos centrų ir viešbučių vadovų į šią idėją žiūrėjo skeptiškai, manydami, kad prekių kainos Lietuvoje kaimyninių šalių gyventojams yra per aukštos.

Jau į pirmąsias reklamas Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje sureagavo šimtai pirkėjų. Vien iš Baltarusijos į Kauną atvyko daugiau nei 20 autobusų ir keli tūkstančiai pirkėjų su savomis mašinomis.

Kalbos apie galimybę puikiai apsipirkti Lietuvoje pasklido po visą Baltarusiją. Dabar kaimyninės šalies gyventojus bando pritraukti praktiškai visi Vilniaus prekybos centrai bei viešbučiai.

Kiekvieną savaitgalį prie Lietuvos ir Baltarusijos pasienio nusidriekia didžiulės automobilių eilės, sunku įsigyti bilietus į autobusus ir traukinius, sujungiančius Vilnių ir Minską. Kai Lietuvos sostinėje vyksta išpardavimai daugėja autobusų reisų, kabinami papildomi traukinių vagonai“, - sako K. Isakas.

40 procentų apklaustų baltarusių nurodė, kad į Lietuvą vyksta asmeniniu automobiliu, 30 procentų keliauja maršrutiniais autobusais ir traukiniais, likusieji naudojasi kelionių agentūrų organizuojamais turais.

Pirkėjų srautas susitrauks

Anot K. Isako, pirkėjų iš Baltarusijos antplūdis tęsis dar kelerius metus. Šiuo metu Minske statoma apie 30 šiuolaikiškų prekybos ir pramogų centrų. Septynių iš jų prekybinis plotas bus didesnis nei 60 tūkstančių kvadratinių metrų.

„Prekybos centrų projektų vykdytojai pastebėjo, kad Baltarusijos, kur gyvena 10 milijonų gyventojų, rinka yra patraukli Vakarų Europos mažmeninės prekybos tinklams, prekiaujantiems populiarių prekės ženklų drabužiais, aksesuarais, avalyne, parfumerija ir kosmetika, buitine technika ir namų apyvokos prekėmis.

Dauguma jų jau dirba Rusijos rinkoje. Baltarusijai, Rusijai ir Kazachstanui sukūrus muitinės sąjungą, pasidarė lengviau importuoti prekes, todėl Minske ir kituose kaimyninės šalies miestuose pasirodo vis daugiau garsių prekės ženklų parduotuvių. Taigi tik laiko klausimas, kada baltarusiai nustos važinėti apsipirkti į Lietuvą“, - mano K. Isakas.

Baltarusius į Lietuvą traukia ne tik parduotuvės, bet ir turizmo objektai. Vis daugiau kaimyninės šalies gyventojų poilsiui renkasi Lietuvos kurortus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.