Prienų rajone vandens gerinimo projektai numatyti dar 5 kaimuose, o iš viso šiam tikslui bus išleista apie 2,9 mln. litų.
Europos Sąjungos fondai žada skirti 90 proc. reikalingų lėšų, likusias – savivaldybė.
Galėtų vežioti taksi
Kituose šio rajono kaimuose išlaidos vienam vartotojui taip pat atrodo įspūdingai – nuo 2,6 iki 6,8 tūkstančio litų. Galima pamanyti, kad po žeme klojami paauksuoti vamzdžiai.
Vietos gyventojai juokauja, kad gavę tiek pinigų galėtų iki gyvenimo pabaigos vandenį pirkti prekybos centre ir jį vežioti į namus taksi automobiliu.
Išleisdavo gerokai mažiau
Prieš kelerius metus panašūs projektai, susiję su vandens tiekimu ir jo kokybės gerinimu, jau baigti Stakliškėse, Pakuonyje, Jiezne.
Ten investicijos vienam vartotojui nesiekė net 2000 litų, o Jiezne vandens kokybę pavyko pagerinti vienam vartotojui išleidus vos 800 litų.
Kas nutiko, kad rengiant naujus projektus išlaidos išaugo kelis kartus?
„Negalima lyginti ankstesnių ir dabar numatytų projektų, nes Pakuonyje ar Stakliškėse buvo atliekami visai kitokie darbai, skirtingos sąlygos”, – tvirtino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius.
Lėmė gyventojų žodis
Finansuojant vandens gerinimo įrenginių statybą pagal Europos Sąjungos fondų LEADER metodą reikia įvykdyti daugybę sąlygų.
Viena jų – konkretų projektą galima taikyti ne daugiau kaip 500 gyventojų.
Tai esą galėtų būti paaiškinimas, kodėl vienam vartotojui tenka tokios didelės investicijos.
Ar išvis verta imtis darbų, jeigu išleidžiamos tokios milžiniškos pinigų sumos?
„Gyventojai patys sprendžia, kokius darbus jie norėtų atlikti už fondų skiriamas lėšas”, – aiškino A. Marcinkevičius.
Pasak jo, savivaldybės atstovų ar ekspertų žodis yra tik patariamasis.
Laimi tik viena bendrovė
Beveik visus konkursus, susijusius su vandens kokybės gerinimo projektais Prienų rajone, jau kelerius metus laimi ta pati bendrovė – Vilniuje įsikūrusi „Eigesa”.
Dėl projektų visuose šešiuose kaimuose ir miesteliuose Prienų rajono savivaldybė skelbė tiek pat atskirų supaprastintų konkursų, nors visose vietovėse numatyta atlikti labai panašius darbus.
Kodėl savivaldybė neskelbė atviro konkurso ir nepasinaudojo galimybėmis sumažinti paslaugų kainą? Juk pastaruoju metu statybos paslaugų įmonės aršiai konkuruoja dėl užsakymų.
„Skelbiant viešąjį konkursą reikėtų atlikti gerokai sudėtingesnes procedūras, atsirastų galimybių skųsti rezultatus ir kiltų grėsmė nespėti pasinaudoti fondų skiriama parama”, – dėstė savivaldybės administracijos direktorius A.Marcinkevičius.
Pasak jo, pasiūlymus savivaldybė pateikė trims bendrovėms, o „Eigesos” sąlygos pripažintos geriausiomis.
„Parinkdami darbų vykdytoją daugiausia dėmesio skiriame jo kvalifikacijai”, – aiškino A. Marcinkevičius.
Pasirenkant konkurso laimėtoją itin atidžiai vertinamos ir jo finansinės galimybės, mat rangovas iš pradžių darbus turi atlikti beveik tik savo lėšomis, o vėliau jam pervedami fondų pinigai.
