Per aštuonerius metus daugiau nei 200 kūrėjų konkursui pateikė apie 1000 interjerų.
– Sakykite tiesiai šviesiai, ar tarp jų yra šlamšto? – paklausėme žurnalų „Interjeras.lt pataria” ir „Centras” leidėjo ir vyriausiojo redaktoriaus V. Gurevičiaus.
– Maždaug dešimt procentų darbų ne tik vertinimo komisijai, juos apskritai gėda kam nors rodyti.
Būti interjero dizaineriu vien tik noro ir drąsos neužtenka.
Neretai pasitaiko, kad merginos šio amato imasi, nes draugės pagiria jų namuose sukurtą interjerą ir paprašo padaryti ką nors panašaus joms. Tada draugių draugės irgi tampa klientėmis. Jei yra perkamas ne tik nuoširdus bendravimas, bet ir kokybiška paslauga – turime naują projektuotojų rinkos dalyvį.
Renkantis interjero specialistą reikėtų vertinti ne jo išsilavinimą ar sugebėjimą bendrauti, o nuveiktus darbus. Kiekvienas gali pasirinkti sau pagal stilių, kokybę ir kainą.
– Nors nėra būtina sąlyga, paprastai konkurso dalyviai nurodo, kuriame mieste atliktas jų darbas. Ar jaukiausi namai Vilniuje ir Kaune?
– Tai jau tikrai ne.
Interjeras yra puikus mūsų ekonominės padėties atspindys. Šiandien mažuose miestuose sėkmingai veikia ne viena verslo įmonė, o jų savininkai yra išsimokslinę, po pasaulį keliaujantys žmonės. Tad jų skonis formuojamas ne kokių nors lietuviškų gyvenimo būdo laidų, o yra išlavintas. Todėl ir jų namai yra kokybiškai įrengti. Kartais net geriau nei jų kolegų iš didmiesčių.
– Puiku, jei plečiasi interjero dizainerių ir architektų darbų geografija. Tačiau ir šį amatą išmanančių ar bent taip galvojančių taip pat kasmet daugėja.
– Interjero dizaineriui keliami mažesni reikalavimai nei architektui. Todėl norint užsiimti šia veikla nereikia jokių specialių leidimų.
Būti interjero dizaineriu gali bet kas, šiandien tai madinga specialybė, švarus darbelis, už kurį dar ir gerai moka. Tuo naudojasi įvairios mokyklos, tarsi konvejeriu rengdamos šiuos specialistus. Juk niekam nerūpi, turės jie darbo ar ne.
Tačiau, kita vertus, Lietuvoje yra daug išsilavinusių vartotojų ir tikrai daug žmonių, kurie siekia gyventi gražiai. Nemadinga šiandien gyventi name, prie kurio įrengimo neprisidėjo vienoks ar kitoks specialistas.
Tiesa, daug architektų piktinasi, kad konkurenciją iškreipia tokie specialistai ar, dar blogiau, – savamoksliai. Tačiau jei žmonės už darbą gauną atlygį ir užsakovai yra darbu patenkinti? Vadinasi, yra tokių interjero kūrėjų poreikis.
Beje, nemanau, kad mūsų konkurse dalyvauja geriausi Lietuvoje sukurti interjerai. Esu įsitikinęs, kad kai kuriems architektams, save laikantiems ryškiausiomis žvaigždėmis, nesolidu varžytis su eiliniais arba niekam nežinomais kūrėjais. O jeigu nelaimės!? Šis jausmas juos stabdo.
– Bet gal jie ir be konkurso jaučiasi laimėję. Juk dažniausiai tokių architektų paslaugos kainuoja brangiai ir paprastai jie gali rinktis, su kuriais užsakovais dirbti.
– Vieni interjerai išsiskiria savo architektūra – juose pastato konstrukcijų detalės lemia interjero sėkmę, tokiose erdvėse dekoravimui skiriama mažiausiai dėmesio.
O jei tenka kurti interjerą standartiniame bute? Tuomet įdomesnių sprendimų gali rasti ne architektas, o dekoratorius. Nuo to, kaip jis suderins spalvas, parinks tekstilę ir kaip sudėlios detales, labai priklausys galutinis rezultatas.
Dažnai architektai net vengia dekoratoriaus darbų. Sakyčiau, tai labiau moteriška sritis. Kai kurios jų net be specialaus išsilavinimo sugeba namuose suvaldyti aksesuarų gausybę. O užsakovui svarbu – gražu ar ne.
Žinoma, jei klientas į namus įsileido garsų architektą ir paprašė nustebinti pasaulį, tada vertinant galutinį rezultatą gali tekti ir palaužyti galvą: ar viską supranti, ką norėjo pasakyti kūrėjas. Jeigu užsakovas sako „noriu kaip pas Joną”, su tokiu profesionalas nesidera.
Mūsų darbas – ne tik litai už kvadratinį metrą, bet ir pasitenkinimą teikianti kūryba. Be jausmų sukurtas interjeras neturės to teigiamo krūvio, kuris yra būtina jaukių namų dalis. Vieną po kito interjerus štampuojantis kūrėjas tiesiog pavirs amatininku.
– Turiu 100 kvadratinių metrų butą, už kiek mažiausiai galiu įsirengti stilingus namus?
– Vienam kvadratiniam metrui reikia turėti mažiausiai 1000 litų. Tada galima tikėtis kokybės. Tačiau prieš pradedant įrenginėti ar remontuoti savo būstą būtinai siūlau pasikonsultuoti su tai išmanančiais žmonėmis. Paprastai pirmoji konsultacija būna nemokama, tačiau žmogus po jos blaiviai įvertina savo galimybes.
Jei tai yra ekonominės klasės butas, o į interjero kūrimą investuojami paskutiniai pinigai, – nesąmonė.
Tuomet geriau konsultuotis veltui baldų parduotuvėse ar interjero salonuose.
Manau, kad kai Vilniuje bus atidarytas švedų baldų ir namų aksesuarų prekybos tinklas „Ikea”, dauguma tokių klientų patrauks būtent ten.
Apie konkursą
„Metų interjeras/Auksinė paletė ‘12” organizuojamas aštuntą kartą. Šiais metais 77 dalyviai pateikė 78 privačius, 38 visuomeninius ir 10 biuro interjerų.
Lietuvos architektų ir dizainerių per metus sukurtus ir nufotografuotus interjerus virtualiojoje erdvėje vertins tarptautinė komisija.
Šiemet joje – aštuoni architektai ir vienas fotografas iš skirtingų šalių.
Komisijos nariai matys tik interjerų nuotraukas, kurios bus su numeriais. Darbų autoriai nebus nurodyti. Taigi jokių galimybių įvertinti neobjektyviai.
Trys Auksinės paletės atiteks pirmąsias vietas kategorijose užėmusiems autoriams. Visi jie dovanų gaus ir savaitės kelionę į Kretos salą. Taip pat Auksinėmis paletėmis bus apdovanoti geriausių spalvinio sprendimo, virtuvės, apšvietimo, vonios kambario, inovatyviausio interjero autoriai bei išrinktas geriausias interjero fotografo darbas.
Konkurso partnerio portalo www.lrytas.lt lankytojai jau nuo vasario 18 iki kovo 5 dienos gali balsuoti ir išrinkti „Tautos interjerą”, kurio autorius taip pat gaus Auksinę paletę bei „Electrolux” prizą.
