Pernai, palyginti su 2011-aisiais, nemenką pėdsaką perkant – parduodant įmones Lietuvoje įspaudė ir mūsų šalies investuotojai.
Sandoriai traukiasi
Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalių, o kartu – ir kone viso pasaulio valstybėse, įmonių jungimosi sutarčių sumažėjo.
Palyginti 2011-uosius metus su pernykščiais, tokių sandorių skaičius Baltijos valstybėse išliko maždaug nepakitęs. Tačiau pasikeitė jų vertė: sandoriai susmulkėjo. Jei didžiausio sandorio, sudaryto užpernai, vertė perkopė 250 mln. eurų (862 mln. litų), pernai tokių nė nebuvo.
Tačiau netrūko jų smulkesnių, kurių kiekvieno vertė sukosi apie 15 mln. eurų (apie 52 mln. litų). Ir pernai, ir užpernai tokių buvo sudaryta maždaug po 10.
2011-aisiais Baltijos šalyse didžiausias sandoris įvyko farmacijos sektoriuje. Vaistų gamybos bendrovę „Sanitas“ rugpjūtį įsigijo Kanados farmacijos milžinė „Valeant Pharmaceuticals International“.
Pernai plėtra tęsėsi. „Sanitas“ dukterinė įmonė „Jelfa“ nupirko visas Lenkijoje, Ksaverove įsikūrusios įmonės „Emo-Farm“ akcijas. Jos taip pat priklausė kanadiečių „Valeant“.
Pernai kitus sektorius pagal sandorių vertę pranoko turizmo sektorius. Pavyzdžiui, estų keltų kompanijos „Tallink Gruup“ akcijų paketas atiteko „Citi Group“ investuotojams.
Lietuvoje investuotojams – šilčiau
Pasak advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partnerio Elijaus Burgio, Lietuva pernai, kaip ir ankstesniais metais, kitas Baltijos valstybes pranoko pagal sandorių vertę. Jai atiteko per 55 proc. visos šių šalių įmonių sandorių rinkos. Tačiau pagal jų skaičių mūsų šalį pernai pasivijo ir aplenkė Estija.
„Jei užpernai įmonėms jungiantis ar jas perkant dominavo užsienio investuotojai, pernai aktyvesnis buvo lietuviškas kapitalas“, - sakė E.Burgis.
Jo teigimu, pernai Lietuvoje strateginių investuotojų taikiklyje daugiausia buvo informacinių technologijų bei žemės ūkio sektoriaus įmonių.
2012-aisiaisi informacinių technologijų bendrovė „Atea Baltic“ tapo Kauno įmonės „Kompiuterinių sistemų centras“ (KSC) savininke.
„Baltnetos komunikacijos“ - viena didžiausių interneto ir duomenų perdavimo, informacinių technologijų, telefono ryšio ir duomenų centrų paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje - įsigijo interneto paslaugų įmonę „Oslo products“.
Lietuviško kapitalo įmonei „Linas Agro Group“ pavaldi bendrovė „Linas Agro Konsultacijos“ įsigijo 98,55 proc. Labūnavos žemės ūkio bendrovės pajų, už juos sumokėjusi 22,5 mln. litų.
Dairosi į žemės ūkį
„Žemės ūkio sektorius visada buvo patrauklus investuotojams. Tačiau iki šiol jame daugiau vyko smulkių sandorių: jungėsi smulkios žemės ūkio bendrovės.
Tačiau šiuo metu proporcijos jau pasikeitė. Ir įmonės tapo patrauklios didiesiems investuotojams. Juoba kad ir patys investuotojai nestovi vietoje: jungiasi, didėja. Ir nebeperka smulkių žemės lopinėlių ar pavienių fermų“, - sakė E.Burgis.
Svarbiausia – išmokti taisykles
Analitikų žvilgsnis kliūva ir už pernykščių sandorių, įvykusių kaimyninėse valstybėse. Mat pernai Baltijos šalių įmonės ėmėsi aktyviai investuoti užsienio valstybėse, kartu – ir Baltarusijoje.
„Kiekvienoje rinkoje yra savitų „žaidimo taisyklių“. Jas išmokę, įmonės gali dirbti bet kur. Lietuviai juk įprato prie visokių verslo sąlygų. Ir patirtis, kurią įmonėms teko sukaupti prieš 15-20 metų, nedingo. Ji dabar praverčia investuojant Baltarusijoje“, - mano E.Burgis.
Jo nuomone, dirbant Baltarusijos rinkoje tenka laikytis, atrodytų, paprastos taisyklės – nekelti triukšmo, vengti viešumo.
„Nustebome pamatę, kiek tyliai dirbančių mūsų įmonių yra Baltarusijoje“, - užsiminė pašnekovas. Tai ir medžio pramonės bendrovė „Vakarų medienos grupė“, užpernai pradėjusi statyti fabrikų kompleksą Baltarusijoje, Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje.
Šioje valstybėje darbuojasi ir baldų pramonės įmonė „SBA“, ir pašarus gyvuliams gaminančios įmonės.
Pernai su „VP grupe“ susijusi bendrovė Baltarusijoje pradėjo kurti parduotuvių tinklą „Mart Inn“. Ir pirmąją parduotuvę atidarė Minske.
Elektronikos prekių įmonės, paslaugų įmonės, nekilnojamojo turto plėtotojai, - jie taip pat įkėlė koją į šią valstybę.
Prognozės – su doze optimizmo
„Įmonių susiliejimo sandorių Lietuvoje daugės, bet sprogimo nebus. Investicijų šuolio būta 2011-aisiais, ir to, matyt, pakaks. Yra tikimybių, kad iš Lietuvos gali pasitraukti Skandinavijos šalių investuotojai“, - įžvalgomis pasidalijo E.Burgis.
Jo nuomone, daugiausia įmonių susiliejimo sandorių turėtų įvykti energetikos, pramonės, statybų, verslo paslaugų sektoriuose.
Aktyvesni taps ir rizikos kapitalo fondų investuotojai. Kol kas jie savo pinigų tra įlieję dar į labai menką dalį Lietuvos įmonių.
