Tarp suodinų elektrinių ir parudavusio kanalo mažame Vidurio Anglijos mieste stovi pastatas, kurio čia lyg ir neturėtų būti. Milžiniška ilga mėlyna dėžė pramoniniame peizaže atrodo lyg svetimkūnis.
Pastato viduje šimtai žmonių, vilkinčių rožines liemenes, stumdo vežimėlius pirmyn ir atgal erdvėje, prilygstančioje devyniems futbolo stadionams.
Visur – nuolatinė kontrolė
Visų rankose – elektroniniai įrenginiai, kurie parodo, kur nueiti ir ką paimti. Todėl tie žmonės nelaksto kaip be galvos, nes paslaptingieji įrenginiai gali išmatuoti jų darbo produktyvumą.
Kiekvieną dieną milžiniško pastato darbuotojai nueina nuo septynių iki penkiolikos mylių. Net ir prieš pat Kalėdas žmonės čia sukasi nesustodami, kaip ir jų kolegos dar septyniuose panašiuose pastatuose visoje Anglijoje.
Prieš eidami namo po aštuonių valandų darbo ar prieš pietums skirtą pusvalandį jie privalo užsukti į kontrolės punktą: ten tikrinama, ar jie ko nors nenugvelbė.
Bet neatrodo, kad žmonėms šis darbas nepatiktų. „Tai – geriausia vieta, kurioje esu dirbusi”, – sako rožine liemene pasipuošusi moteris.
Ji – Rudžlio gyventoja. Miesto požemis išvagotas tunelių, kuriuose dar visai neseniai prakaitą braukė angliakasiai. Kaip ir didelė dalis panašių miestelių Vidurio Anglijoje, Rudžlis gyveno iš angliakasybos.
Sveikino investuotojus
Uždarius šachtas mieste kilo pavojus, nes anglys buvo pagrindinis pajamų šaltinis.
Tačiau šiandien čia, tik jau žemės paviršiuje, karaliauja „Amazon” – vienos didžiausių pasaulyje prekybos internetu kompanijos – kompiuteriai ir vežimėliai.
Prekyba internetu Jungtinėje Karalystėje tarsi sprogo, spausdama tradicinį pardavimo verslą keltis į virtualią erdvę, o darbuotojus kraustytis iš prabangių parduotuvių gatvėse į sandėlius.
„Amazon” dabar gali didžiuotis tuo, kad įkūrė tūkstančius darbo vietų Jungtinėje Karalystėje.
Prekybos internetu milžinė čia investavo daugiau nei milijardą svarų ir pažadėjo, kad atidarys dar 3 tokius prekių skirstymo centrus šalyje ir sukurs du tūkstančius darbo vietų.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas rugsėjį ta proga net išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, kad tai turės didelę reikšmę valstybės ekonomikai.
Džiaugsmą keičia nusivylimas
Strafordšyro grafystėje įsikūrusio Rudžlio gyventojai, 2011 metų vasarą išgirdę žinią apie tai, kad į jų miestą ateina „Amazon”, labai nudžiugo.
Atrodė, kad tai – vienintelė galimybė išlipti iš krizės duobės. Juk darbas sandėlyje geriau nei jokio, net ir britams.
Tačiau dalis žmonių smarkiai nusivylė sužinoję, koks tas darbas ir kokios sąlygos.
Tarp labiausiai patenkintų „Amazon” investicija turėtų būti miesto tarybos Ekonominės plėtros departamento vadovas Glennas Watsonas. Tačiau milžino atėjimu jis nesidžiaugia.
„Jie neatrodo geri darbdaviai. Iš jų nėra jokios naudos nei mūsų ekonomikai, nei žmonėms”, – pareiškė valdininkas.
Apsidžiaugė galimybe dirbti
Kaip ir kiti bedarbiai šiame 22 tūkstančius žmonių turinčiame mieste, Chrisas Martinas darbo pradėjo ieškoti internetu.
Jis iškart nusiuntė paraišką, kai sužinojo, kad „Amazon” ieško naujų darbuotojų.
Vietos politikai varžėsi, kas išplatins gražesnį ir naujus darbdavius labiau šlovinantį pranešimą. „Fantastiškos naujienos mūsų mažam miestui, – rašė vietos politikas Aidanas Burley. – Žmonės verkia sužinoję, kad vėl galės dirbti.”
Rudžlis taip ir neatsigavo po anglių kasyklų uždarymo 1990 metais, tik dar labiau nugrimzdo į recesiją per 2008–2009 metais visoje šalyje siautėjusią ekonominę krizę.
Ch. Martinas čia atsikraustė 2007 metais, tačiau jam sunkiai sekėsi susirasti gerą darbą. „Į kiekvieną atvykėlį, ieškantį darbo, buvo žiūrima nepatikliai. Aš buvau vienas tokių”, – neslėpė vyras.
Jis labai apsidžiaugė gavęs galimybę pretenduoti į darbą „Amazon” sandėlyje naktimis. Tereikėjo atlikti narkotikų ir alkoholio testus.
Ch. Martino laukė trijų mėnesių bandomasis laikotarpis su minimaliu atlygiu. Tačiau vėliau turėjo laukti nuolatinio darbo pasiūlymas.
Pasijuto lyg robotai
Kai mieste įsikūrė „Amazon” sandėlis, visi tuo džiaugėsi.
„Iš pradžių Rudžlis ūžė”, – sakė vienas „Amazon” komandos narių, nenorėjęs atskleisti pavardės. – Broliai, seserys, kaimynai, – visi buvo labai patenkinti gavę naują darbą. Viskas buvo nauja.”
Darbuotojai „Amazon” sandėliuose skirstomi į keturias grupes. Viena grupė gauna ir pakuoja prekes, taip pat jas išpakuoja, tikrina ir skenuoja. Prekės atkeliauja iš viso pasaulio.
Kita grupė kažkur sandėlyje sukrauna visas šias gėrybes: bet kur, jei tik yra laisvos vietos. Pripučiamosios palmės grūdamos šalia putojančio pieno, o baltymų milteliai – šalia virdulių.
Tiktai „Amazon” kompiuterių sistema žino, kur kas padėta, nes darbininkai naudojasi delniniais kompiuteriais, skenuojančiais prekes.
Dar viena grupė – vadinamieji surinkėjai – stumia vežimėlius aplink ir surenka užsakymus. Kompiuteris pats sudaro maršrutą, kad vežimėlis būtų visiškai pripildytas, o tada nukreipia darbininką ten, kur reikia.
Netgi turint išankstinį maršrutą, darbininkams reikia daug pėdinti.
Vienas naujai įdarbintų rinkėjų pametė kone pusę prekių per savo pirmas tris pamainas.
„Jautiesi lyg viena roboto rūšių, tik žmogaus formos”, – sakė vienas „Amazon” darbuotojas. – Tai žmogaus automatizavimas, jei jums taip geriau skamba.”
Tiesa, neseniai „Amazon” įsigijo robotus gaminančią kompaniją, tačiau pareiškė, kad gyvų žmonių vis dar reikės daug. Pasirodo, pastarieji geriau už robotus susidoroja su užduotimis atskiriant produktus.
Perėmė japonų patirtį
Visa tai leidžia „Amazon” pristatyti prekes užsakovui prie jo durų itin greitai, nors per sekundę gaunami net 35 užsakymai.
Kiekvienas sandėlis turi savo „nuolatinio tobulėjimo vadovą”, kuris naudojasi „Kaizen” darbo principais. Jais savo produktyvumui gerinti naudojasi ir Japonijos automobilių gamintoja „Toyota”.
„Amazon.com” viceprezidentas Marcas Onetto prieš keletą metų Virdžinijos universiteto studentams pasakojo: „Mes pasitelkėme daugybę vyrukų iš Japonijos. Tačiau jie nėra konsultantai, nes toks vardas juos įžeistų. Jie – samurajai iš „Toyota” gamyklų.”
Rudžlyje už „Kaizen” atsakingas draugiškas išblyškusio veido prižiūrėtojas Mattas Pedersenas.
Kiekvieną dieną jis vaikšto po sandėlį su kompiuteriu, kuris gali patarti, ką daryti, kad darbas būtų dar efektyvesnis, o diena kompanijai būtų dar geresnė.
M.Pedersenui talkina ir keletas padėjėjų, kurie taip pat kasdien marširuoja po sandėlį su „mobiliaisiais problemų sprendėjais”.
Save lygino su vergais
Kaip į tokias naujoves žiūrėjo miesto gyventojai, buvę anglių kasėjai? Jiems tai buvo tiesiog kultūrinis šokas.
„Daugelis pasijuto kaip vergų stovykloje”, – sakė angliakasių sveikatingumo klubo vadovas Brianas Garneris.
Vieni pirmųjų skundų, kurie pasklido po miestelį, buvo apie batus, kuriuos darbininkai turėjo avėti. Jie buvo prasti, netinkamo dydžio.
Todėl daugelis kentėjo nuo pūslių. Vienas (jau buvęs) „Amazon” darbuotojas patarinėjo naujokams kojas išsitepti vazelinu – taip bent galima išvengti pūslių.
Visi juto nuolat augantį darbdavių spaudimą. Delniniai kompiuteriai juos vertė vis greičiau bėgioti su vežimėliais, o vadovai tekstinėmis žinutėmis valdė šiuos kompiuterius. Paprastai po kiekvienos komandos tempą tekdavo padidinti.
„Amazon” dėl to teisinosi: „Kai kurie darbai yra fiziškai sunkūs, nes per pamainą reikia nueiti nuo 7 iki 15 mylių.
Daugelis siekia šio aktyvaus darbo. Kaip ir kiekviena kompanija, mes turime savo veiklos lūkesčius.”
Trys streikai – ir laisvas
Buvę darbuotojai pasakojo, kad „Amazon” sandėlyje galiojo taisyklė – „Trys streikai – atleidimas”. Pirmaisiais mėnesiais žmonės buvo atleidžiami tik simboliškai jiems paaiškinus, kodėl taip buvo pasielgta.
Pavyzdžiui, didelė dalis darbuotojų buvo išmesti po pirmosios Kalėdų karštinės, kai „Amazon” sukasi visu greičiu. Kai kurie sužinojo, kad buvo įdarbinti tik laikinai.
Ch.Martinas buvo atleistas nepraėjus nė savaitei po to, kai praleido vieną dieną dėl pūslių ant kojų.
Jis paprasčiausiai negalėjo apsiauti jokių batų. Į darbą grįžęs po laisvadienio jis kompanijai tapo nebereikalingas.
Tokia padėtis sukėlė nerimo vietos politikams. „Geras darbdavys yra tas, kuris rūpinasi žmonėmis, suteikia atostogas, o ne tas, kuris kas savaitę vienus darbuotojus keičia kitais”, – pareiškė miesto tarybos narys Glennas Watsonas.
Jis supranta, kad per pirmuosius darbo metus „Amazon” siekia sutvarkyti savo veiklą.
Tačiau paaiškėjo, kad „Amazon” tiesiogiai įdarbinti ir atėję iš darbo agentūrų žmonės gauna skirtingas socialines garantijas, nors visų alga vienoda – 6,20 svaro už valandą (minimalus atlygis – 6,19 svaro). „Amazon” darbininkai dar gauna išmokas pensijai ir akcijų.
Jie netgi segi skirtingų spalvų ženklelius: „Amazon” įdarbintieji pasipuošę žydros spalvos ženklais, agentūrų – žalios.
Įdarbina tik laikinai
„Amazon” skelbia įdarbinanti šimtus žmonių laikinam darbui. Rudžlyje taip dirba apie 200 vietos gyventojų.
Pasak oficialaus kompanijos pranešimo, siūloma puiki darbo aplinka, mokymai, galimybė kilti karjeros laiptais, konkurencingi atlyginimai, priemokos, sveikatos apsauga, gyvybės draudimas, pensijos planas.
„Kad užtikrintume aukščiausią paslaugų lygį, mes žmones įdarbiname laikinai dėl didelės darbo vietų paklausos”, – skelbiama pranešime.
Kai atsiranda laisvų darbo vietų nuolatiniame darbe, laikinieji darbuotojai neva perkeliami į naujas pozicijas.
Bendras darbuotojų skaičius Didžiosios Britanijos „Amazon” sandėliuose keičiasi labai greitai, nelygu metų laikas.
Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje kompanijos atstovai parlamento komitetui pranešė, kad iš viso joje dirba 15 tūkstančių žmonių.
Spalį kompanija pranešė Kalėdų laikotarpiui ketinanti įdarbinti dar 10 tūkstančių darbininkų. 2011 metais jų buvo tik kiek daugiau nei 3 tūkstančiai.
Akivaizdu, kad laikini darbuotojai reikalingi tik tada, kai pirkėjai siunčiasi daugiausia prekių per „Amazon”, o tai – švenčių laikotarpiai.
Kelia dvejopus jausmus
Žinoma, ne visi Rudžlyje nepatenkinti „Amazon” darbo filosofija. Netoli sandėlio veikiančioje aludėje sutikti darbininkai tvirtino, kad jiems viskas patinka.
Vienas jaunas vyras prisipažino per savaitę sandėlyje uždirbantis apie 220 svarų. Palyginti su 54 pašalpos svarais, tai – nemenki pinigai vietos gyventojui. Jis nusipirko automobilį, išsikraustė iš motinos namų ir apsigyveno su drauge nuomojamame bute.
„Man puikiai sekasi. Čia visada yra galimybių tobulėti”, – tarsi iš rašto rėžia jaunuolis. Šalia sėdintis pagyvenęs vyriškis lėtai priduria: „Sugrįžta pasididžiavimas savimi.”
Daugeliui Rudžlio gyventojų „Amazon” vardas kelia dvejopus jausmus.
Viena vertus, jie džiaugiasi, kad įmanoma rasti darbą.
Tačiau dauguma vis dėlto lieka pikti ir liūdni dėl darbo sąlygų šioje įmonėje.
Parengė Marius Jokūbaitis
