Padėtis Kauno regione taip pat pamažu gerėja.
Tiesa, NT aukso amžius jau praeityje, beatodairiškai besielgiančių pirkėjų nebėra, tačiau rinka vietoje nestovi.
Dabar kauniečiai ieško ekonomiško, nedidelio ploto ir nebrangaus būsto. Tokių daugiausia siūloma ne miesto viduryje, o jo pakraščiuose. Štai kodėl daugėja gyventojų Užliedžiuose, Giraitėje, Mastaičiuose, Jonučiuose, Ringauduose.
NT ekspertai pastebi, kad kai kurie gyventojai perka būstą ne patiems juose gyventi, o kaip investiciją – išaugęs nepasitikėjimas bankais privertė pasiimti indėlius ir juos panaudoti.
Nuomoti buvo per brangu
Kauniečių Kristinos ir Tado šeima apie nuosavą būstą niekuomet per daug nesvarstė – dviejų kambarių buto nuoma A.Smetonos alėjoje atrodė priimtiniausias variantas. Bet buhaltere dirbanti moteris paskaičiavo, kad mokėti 500 litų per mėnesį už nuomą ir dar tiek pat už komunalinius patarnavimus – gana didelė prabanga.
„Pradėjome svarstyti, kad gal geriau imti paskolą iš banko ir įsigyti butą,“ – prisimena Kristina. Tačiau atėjus ekonomikos nuosmukiui tokias mintis teko nuvyti. Pernai šeima vėl sugrįžo prie tos pačios idėjos.
„Ėmėme dairytis ko nors nebrangaus ir kad už šildymą nereikėtų mokėti tūkstančio litų“, – kalbėjo trejų metų sūnų auginantys kauniečiai.
Apie nuosavą namą jie net nesvajojo, tačiau naujos statybos butui pirkti paskolą šeima galėjo gauti. Nedidelį pradinį įnašą davė tėvai, o visą kitą sumą paskolino bankas.
Trijų kambarių butą kauniečiai išsirinko Užliedžiuose. Už būstą reikėjo sumokėti 155 tūkst. litų. Butas jau buvo įrengtas. „Už šildymą mokame vos kelis šimtus litų per mėnesį. Banko paskola siekia 750 litų“, – po įkurtuvių skaičiavo Kristina.
Ieško naujos statybos butų
Nekilnojamojo turto bendrovė „Oberhaus“ Kaune per metus dabar parduoda apie 100 butų, ekonomikos nuosmukio metu šis skaičius buvo perpus mažesnis. Vadinamosios krizės pamokas kauniečiai tikrai išmoko ir dabar būstą perka ne už didžiausią gaunamos paskolos sumą, o gerai paskaičiavę ir pasvarstę.
„Svarbiausia – ne būsto kvadrato, o galutinė kaina. Populiariausi 50–60 kvadratinių metrų su dviem ar trimis miegamaisiais naujos statybos butai“, – teigė „Oberhaus“ Kauno regiono vadovas Saulius Umbrasas.
2009–2010 metų sandūroje NT kainos Kaune pasiekė savo apatinį lygį ir dabar jos po truputį kyla.
Nors kvadratinio metro kaina šiek tiek padidėjo, sumažėjo perkamo būsto plotas. Dabar kauniečiai mielai perka butus su daline apdaila, kainuojančius 150 tūkst. litų. Tokie būstai tapo dideliu konkurentu senos statybos būstui, kurio šildymas kainuoja kelis kartus brangiau.
Miestas plečiasi į vakarus
Prieš ekonomikos sunkmetį miestas labiausiai plėtėsi vakarų kryptimi. Ši tendencija išliko. NT projektų plėtotojai daugiausia naujos statybos būstų gali pasiūlyti Romainiuose, Giraitėje, Užliedžiuose.
Patrauklūs išlieka ir rytiniai Kauno pakraščiai – Noreikiškės, Ringaudai. Didesnes pajamas gaunantys kauniečiai iki šiol vertina šiek tiek brangesnius pakaunės rajonus: Sargėnus, Domeikavą, Vytėnus. Šiose gyvenvietėse daugiau statoma individualių ir sublokuotų namų, butų pasiūla čia maža.
Perkančiųjų naują būstą amžius – 25–40 metų.
„Tai, kad perka užmiestyje, nereiškia, kad visi nori į gamtą. Jei jaunimas įpirktų butą centre, manau, tai ir pasirinktų. Tačiau viską lemia kaina“, – įsitikinęs NT ekspertas.
Spekuliantų era baigėsi
Ekonomikos sunkmetis pakeitė ir dar vieną verslių kauniečių įprotį – dabar būstai nebeperkami norint juos perparduoti ir taip užsidirbti. Kainos nebekyla taip greitai, kaip, tarkim, 2007 metais, kai butą buvo galima nupirkti už 100 tūkst. litų, o po kelių mėnesių parduoti už 150 tūkst. litų.
„Dabartinis pirkėjas perka sau, ruošiasi ten gyventi ir neketina jo parduoti“, – apibendrina S.Umbrasas.
Pavyzdžiui, šį sausį „Oberhaus“ pardavė 15 butų atgaivintame Jonučių kvartale.
100–150 tūkst. litų kainuojantys būstai gyvenvietėje šalia miesto atrodo patrauklūs jaunoms šeimoms.
Nepavydėtina pilių padėtis
Į didžiausią aklavietę šiuo metu yra patekę milžiniškų namų savininkai, panorę atsikratyti neekonomiško ir brangiai išlaikomo būsto. Interneto svetainėse galima rasti daugybę skelbimų, kuriuose bandoma parduoti 600, 700 ar net didesnio ploto pilis. Tokie namai buvo populiarūs prieš 10–15 metų, tačiau brangstant dujoms tapo tiesiog našta.
NT ekspertai teigia, kad tokių pilių savininkai nori parduoti jas ir įsigyti nedidelį 100–150 kvadratinių metrų namą, tačiau pirkėjų, kurie norėtų įsigyti „pilį“, tikrai mažai.
Tiesa, kai kurie didelių namų savininkai prieš krizę spėjo perprojektuoti savo būstus ir suskaidyti namą į keturis ar šešis butus.
„Vienas kaunietis turėjo tūkstančio kvadratinių metrų namą, iš kurio suformavo 12 butų ir juos pardavė. Tačiau tikrai ne visi taip gudriai sugalvojo“, – teigė S.Umbrasas.
Investuoja grynuosius pinigus
Bendrovės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento Kauno skyriaus vadovė Agnė Ilevičienė pastebi, kad rinkoje daugėja grynųjų pinigų.
Nemažai gyventojų po „Snoro“ griūties atgautų indėlių nepuolė patikėti kitiems bankams. Tam tikrą nepasitikėjimą šalies finansų sistema pasėjo ir dviejų kredito unijų, Ūkio banko žlugimas. Pinigų kojinėje nelaikysi, todėl būtent nekilnojamasis turtas tapo patikima investicija, galimybe panaudoti sutaupytas lėšas.
Šiemet klientai daugiau domisi individualiais namais, kurie gali būti ir su daline apdaila.
„Populiarūs nedideli apie 150 kvadratinių metrų ekonomiški naujos statybos namai, kainuojantys iki 250 tūkst. litų“, – pastebi A.Ilevičienė.
Dabar svarbiausias rodiklis renkantis būstą – nebe vieta, o kaina. Štai kodėl verslininkai investuoja į pakaunėje formuojamas naujas gyvenvietes ar tiesiog kvartalus, prisišliejančius prie užmiesčio gyvenviečių. A.Ilevičienės teigimu, intensyviausiai dabar miestas plečiasi į Garliavos pusę.
Sodai tapo nebepopuliarūs
Per pastarąjį pusmetį sumažėjo kauniečių susidomėjimas sodais, kaip vieta, kurioje galima gyventi nuolat. Ko gero, sovietiniais laikais suformuoti kolektyviniai sodai pamažu pralaimi kovą su naujomis gyvenvietėmis.
Pakaunėje galima rasti nemažą pasiūlą ir individualių gyvenamųjų namų, ir butų. Tiesa, anot ekspertės, butų naujuose kvartaluose siūloma dar per mažai.
Jaunos kauniečių šeimos paprastai ieško 47–56 kvadratinių metrų buto su autonominiu šildymu, patogiu susisiekimu. „Dabar tokia pasiūla tėra Jonučiuose ir Užliedžiuose“, – apgailestavo A.Ilevičienė.
Pigiausi ir brangiausi
Vienos didžiausių nekilnojamojo turto svetainių aruodas.lt duomenimis, pigiausiai Kaune butai parduodami senos statybos namuose Dainavoje, Kalniečiuose, Palemone, Vilijampolėje, Petrašiūnuose. Dviejų kambarių butas čia kainuoja nuo 60 iki 80 tūkst. litų. Per 200 tūkst. litų prašoma už naujos statybos butus mieste ir senos statybos centre bei senamiestyje.
Brangiausiai šiuo metu parduodamas trijų kambarių 100 kvadratinių metrų butas Rotušės aikštėje. Už suremontuotą būstą ir vaizdą į Rotušę šeimininkas prašo daugiau kaip 1,5 mln. litų.
