Prie uždarytų Ūkio banko durų Marijampolėje praėjusią savaitę mindžikavę kirgizai, tadžikai ir kazachai nervinosi, karštligiškai skambino verslo partneriams ir klausinėjo, ką jiems daryti.
Ūkio bankas veikė ir kai kuriose Rytų valstybėse, todėl jis nuolat viliojo atvykėlius ir prekeivius iš tų šalių. Žlugus bankui šie klientai liko it musę kandę.
28 metų kirgizas Edilbekas pasakojo, kad automobilių prekyba jis verčiasi trejus, jo brolis – septynerius metus.
„Girdėjome apie jūsų „Snoro” banką, bet netikėjome, kad toks pat likimas ištiks ir Ūkio banką. Jo paslaugomis naudojosi dauguma mano pažįstamų prekeivių, nes buvo sudarytos palankios sąlygos”, – sakė prekeivis.
Užsienio klientams Ūkio banke sąskaitos būdavo atidaromos nemokamai, interneto bankininkystės paslauga galėjo naudotis ir ne Lietuvos piliečiai.
Keliolika tūkstančių JAV dolerių Ūkio banke įsūdęs Edilbekas pasakojo, kad dabar už 100 litų atsidarė sąskaitą SEB banke.
„Už į vagonus pakrautus automobilius reikia mokėti nuo 10 iki 50 tūkstančių JAV dolerių, tačiau jų niekas mums neatiduoda iš Ūkio banko. Nėra į ką kreiptis, niekas nepaaiškina, kada atgausime pinigus.
Laukiame, kada Šiaulių bankas nupirks Ūkio banką.
Skambinome nurodytais informacijos telefonais, tačiau jie sakė, kad nieko negali padaryti”, – skundėsi užsienietis.
Edilbekui nepatiko ir Lietuvos įstatymai: anot kirgizo, jo tėvynėje bankrutavus bankui fiziniai asmenys pinigus atgauna iškart, nukenčia tiktai juridiniai.
Jau ne vienas prekeivis iš Rytų šalių išvyko į gimtinę palikęs Marijampolėje stovėti į vagonus sukrautus automobilius.
Keturi prekeiviai iš Tadžikijos taip pat guodėsi dėl tos pačios bėdos.
„Stovi vagonas su dešimčia automobilių. Išgabenti neturiu už ką. Automobilių nesulaukiantys klientai skambina, reikalauja”, – pasakojo tadžikai.
Už tūkstančių kilometrų nuo tėvynės atsidūrę mašinų prekeiviai sakė besijaučiantys lyg įkaitai. Per pastarąsias dvi savaites baigia ištirpti maistui skirti pinigai, besibaigiančios vizos grasina neplanuota apie du tūkstančius dolerių kainuojančia kelione į namus.
Bet ten suradus pinigų jiems vėl teks sukti atgal į Lietuvą, kur vagonuose palikti šimtai automobilių. Tiesa, tokios bėdos ištiko toli gražu ne visus mašinų pirkėjus iš tolimesnių valstybių.
Trys solidaus amžiaus kirgizai, besisukinėjantys užpustytoje automobilių prekybos aikštelėje, į klausimą, ar dėl uždaryto Ūkio banko patyrė problemų, atsakė gudriai šypsodamiesi: „Nenukentėjome, nes visus pinigus vežiojamės su savimi. Bankais nepasitikime.”
